30 Padėka[1] už išgelbėjimą nuo mirties
1 Psalmė. Giesmė Šventyklos pašventinimo iškilmėms.[2]
Dovydo.
A
2 Skelbsiu tavo didybę, Viešpatie, nes mane išgelbėjai
ir neleidai džiūgauti mano priešams.
3 Šaukiausi tavo pagalbos, Viešpatie, mano Dieve,
ir tu mane išgydei.
4 Viešpatie, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo, –
juk su visais aš buvau pakeliui į Duobę,
bet tu sulaikei mane nuo mirties.
5 Giedokite šlovės giesmes Viešpačiui,
jūs – jo ištikimieji,
prisiminkite, koks jis šventas,
ir jam dėkokite!
6 Jo įniršis tetrunka akimirką,
o jo gerumas tęsiasi visą gyvenimą.
Ašaros gali lūkuriuoti per naktį,
bet džiaugsmas ateina su aušra.
B
I
7 Kai man sekdavosi, sakiau:
„Niekad nesvyrinėsiu!“
8 Savo gerumu, Viešpatie,
tu buvai pastatęs mane kaip nenugalimą kalną,
bet kai nugręžei savo veidą, drebėjau iš baimės.
II
9 Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, –
savo Dievo pagalbos maldavau:
10 [3]„Kokia tau nauda iš mano mirties,
iš mano žengimo į Duobę?
Nejau dulkės šlovins tave
ar skelbs tavo ištikimybę?
11 Išgirsk mane, Viešpatie,
ir būk man maloningas!
Viešpatie, padėk man!“
III
12 Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu,
nuvilkai man ašutinę[4] ir apjuosei mane džiaugsmu,
13 kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę.
Viešpatie, tu esi mano Dievas, –
tau dėkosiu per amžius!