32 Nuoširdus[1] nuodėmės išpažinimas

Dovydo. Poema.
I
Laimingas, kam nusižengimas atleistas,
kuriam nuodėmė dovanota.
Laimingas žmogus, kurio Viešpats nelaiko kaltu,
kurio dvasioje nėra apgaulės.[2]
II
Kol aš neišpažinau {nuodėmės},
mano kaulai dilo nuo mano nuolatinių dejonių.
Juk dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka, –
man jėgos išseko kaip nuo vasaros karščių. {Sela}
[3]Tada išpažinau tau savo nuodėmę,
nebeslėpiau savo kaltės.
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui“, –
ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.
Užtat prireikus melsis tau
kiekvienas ištikimas žmogus;
nors grėsmingi vandens išsilies, jo nepasieks.
Tu esi mano pastogė, –
ištrauki mane iš vargo,
apsupi džiugiais išganymo šūkavimais. {Sela}
III
{Viešpats sako}: „Mokysiu tave
ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;
tau patarsiu, lydėdamas tave akimis.
Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto,
kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis,
nes kitaip jis tau nepaklus“.
10 Nedorėlis turės daug kentėti,
bet tą, kuris Viešpačiu pasitiki,
lydės ištikima meilė.
11 Būkite linksmi Viešpatyje
ir džiūgaukite, teisieji,
šūkaukite iš džiaugsmo,
visi doros širdies žmonės!

IŠNAŠOS

1 Ps 32, 1–11: Antroji Atgailos psalmė. Psalmininkas apsako džiaugsmą, patyrus nuodėmių atleidimą (I), ir savo dvasios paguodą, išpažinus nuodėmes (II); skatina kitus vykdyti Dievą valią (III) ir džiugiai pasitikėti jo gerumu (IV).

2 Ps 32, 2: ... nėra apgaulės: veidmainiškumo išpažįstant nuodėmes.

3 Ps 32, 5: Aiškindamas šią eilutę, Šv.Augustinas sako, kad net prieš nuodėmės išpažinimą lūpomis Dievas girdi nusidėjėlio širdies šauksmą. Nuoširdų gailestį lydi atleidimas. Žr. 1 Sam 12,13.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.