34 Padėka[1] už išgelbėjimą iš pavojaus
1 [2]Dovydo.
Kai apsimetė pamišėliu Abimelechui ir, jo išvarytas, pasišalino.
I
2 {’a}
Visuomet Viešpatį garbinsiu, jo šlovė nuolat bus man ant lūpų.
3 {b}
Aš didžiuojuosi Viešpačiu, – kuklieji girdės ir džiaugsis.
4 {g}
Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, aukštinkime jo vardą drauge!
II
5 {d}
Kreipiausi į Viešpatį, ir jis man atsakė; mane jis išgelbėjo iš visų mano baimių.
6 {h}
Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, – niekad jums gėdos nereikės kęsti.
7 {z}
Šis vargšas[3] šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, iš visų jo vargų išgelbėjo.
8 {ḥ}
Viešpaties angelas saugo tuos, kurie pagarbiai jo bijo, ir juos išgelbsti.
9 {t}
Išbandykite ir patirkite patys, koks geras yra Viešpats.
Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!
10 {j}
Pagarbiai bijokite Viešpaties, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, nieko nestokoja!
11 {k}
Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, bet einantiems pas Viešpatį nieko netrūksta.
III
12 {l}
Ateikite, vaikai,[4] klausykitės manęs, mokysiu jus pagarbios Viešpaties baimės.
13 {m}
Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės?
14 {n}
Saugok tad liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo apgaulės.
15 {s}
Venk pikto ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies.
16 {‘a}
Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius, jo ausys girdi jų šauksmą.
17 {p}
Viešpats priešinasi nedorėliams, kad išnaikintų žemėje jų atminimą.
18 {ẓ}
Šaukiasi teisieji pagalbos, Viešpats klausosi ir išgelbsti juos iš visų vargų.
19 {q}
Viešpats yra arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius.
20 {r}
Daugel vargų ištinka teisųjį, bet Viešpats išgelbsti iš jų visų.
21 {š}
Saugo visus jo kaulus, nė vienas jų nebus sulaužytas.
22 {ṭ}
Nelabumas varo į mirtį nedorėlį; teisiojo priešai bus nubausti.
23 Viešpats atperka savo tarnų gyvastį;
kas ieško jo užuovėjos, bus išgelbėtas.
