36 Žmogaus[1] nedorumas ir Dievo gerumas

Chorvedžiui.
Dovydo, Viešpaties tarno, psalmė.
I
Nuodėmė šnabžda giliai širdyje nedoram žmogui,
kuris nepuoselėja Dievo baimės.
Kadangi apie save taip gerai mano,
jis tikisi, kad jo kaltė negali būti
aptikta ir nubausta.[2]
Visa, ką jis sako, yra pikta ir apgaulinga, –
nebemoka išmintingai elgtis, gera daryti.
Sumano pikta dar lovoje,
eina kreivu keliu,
to, kas pikta, nevengia.
II
Viešpatie, tavo gerumas siekia dangų,
tavo ištikimumas – debesis.
Tavo teisumas – kaip Dievo kalnai,[3]
tavo sprendimai – kaip jūros gelmės.
Viešpatie, tu rūpiniesi žmogumi ir gyvuliu!
Dieve, koks brangus tavo gerumas!
Tavo sparnų pavėsyje mes randame užuovėją.
Vaišinamės tavo Namų valgio gausa,
girdai mus iš savo gėrybių upės.
10 Tu esi gyvenimo šaltinis,
tavo šviesoje matome šviesą.[4]
III
11 Teik savo ištikimą meilę tave pažįstantiems
ir teisumą doros širdies žmonėms.
12 Įžūlaus žmogaus koja tenepasiveja manęs,
nedorėlio ranka manęs tenestumdo
13 Antai, nedorėliai guli kniūbsti, –
parblokšti, atsikelt nebegali.

IŠNAŠOS

1 Ps 36, 1–13: Mintis apie žmogaus nedorumą, skatinanti jį užmiršti ar nepaisyti teisingos bausmės už jo nuodėmes (I), čia supriešinama su ištikima Dievo meile žmogui (II). Užtat psalmininkas prašo, kad būtų išgelbėtas nuo nedorėlių (III).

2 Ps 36, 3: ... aptikta ir nubausta: Dievo.

3 Ps 36, 7: ... kaip Dievo kalnai: toks begalinis, kaip aukščiausieji kalnai.

4 Ps 36, 10: ... tavo šviesoje matome šviesą: šviesa yra gerumo ir laimės simbolis. Užtat per tavo gerumą būsime laimingi.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.