III
[1]Išteisink mane, Dieve, apgink mano bylą
prieš nedorus žmones, –
nuo klastūno, nesąžiningo žmogaus gelbėk mane.
Juk tu esi Dievas – mano tvirtovė;
kodėl tad mane palikai?
Kam gi turiu vaikščioti nusiminęs,
engiamas priešo?
Siųsk savo šviesą ir savo tiesą,
teveda jos mane, –
teparveda mane prie tavo šventojo kalno[2]
į tavo buveinę!
Tada aš žengsiu prie Dievo aukuro –
pas savo didžio džiaugsmo Dievą –
ir šlovinsiu tave lyra, Dieve, mano Dieve.
Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie?
Kodėl taip nerimsti mano krūtinėje?
Turėk viltį Dieve!
Juk aš dar šlovinsiu jį –
savo Gelbėtoją – Dievą.

IŠNAŠOS

1 Ps 43, 1–5: Psalmininkas prašo, kad būtų išteisintas – rastas teisus – ir galėtų eiti į Jeruzalę.

2 Ps 43, 4: ... prie tavo šventojo kalno: Ziono kalno Jeruzalėje, kur stovėjo Šventykla.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.