53 Dejonė[1] dėl dorovinio sugedimo

Chorvedžiui.
„Mahalat{o}“ melodija. Dovydo poema.
I
Kvailys sau širdyje sako: „Dievo nėra!“
Tokie yra sugedę, jie šlykščiai elgiasi;
nėra nė vieno, kuris gera darytų.
Dievas žvelgia iš dangaus į žmoniją,
žiūrėdamas, ar yra kas protingas
ir ieškantis Dievo.
Visi yra atsimetę, visi panašiai sugedę;
nėra nė vieno, kuris darytų gera, –
net nė vienui vieno.
II
„Argi nežino to nedorėliai?
Jie ryja mano tautą, –
ji yra jų ryjama duona, –
ir Dievo niekad nesišaukia“.
Ten jie bus apimti klaiko –
tokio, kokio dar nėra buvę, –
nes Dievas išmėtys jus apgulusiųjų kaulus.[2]
Jie bus nugalėti, nes Dievas juos atmetė.
III
Ak, kad ateitų iš Ziono išganymas Izraeliui!
Kai Dievas parves į namus savo tautą,
Jokūbas džiūgaus – Izraelis bus laimingas.

IŠNAŠOS

1 Ps 53, 1–7: Ši psalmė yra panaši į Ps 14. Vietoj Viešpats Dievui ženklinti šioje psalmėje vartojamas žodis Dievas. Tik 6-oji eilutė yra šiek tiek skirtingesnė.

2 Ps 53, 6: ... Dievas išmėtys jus apgulusiųjų kaulus: turbūt nuoroda į asirų imperatoriaus Sancheribo kariuomenę, apgulusią Jeruzalę. Žr. 2 Kar 19,35.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.