9 Skubėčiau rasti sau užuovėją
nuo žvarbaus vėjo ir audros“.
II
10 [2]Sumaišyk jų kalbą, Viešpatie, sutrikdyk ją,
nes matau mieste smurtą ir maištus.
11 Dieną ir naktį jie sėlina jo sienomis,
jame klesti piktumas ir priespauda.
12 Žūtis jame;
sukčiavimas ir apgaulė
niekad neišnyksta iš turgavietės.
13 Ne priešas mane užgaulioja –
tuomet galėčiau pakęsti;
ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi –
tuomet galėčiau nuo jo pasislėpti.
14 Bet esi tu, mano bendras,
mano bičiulis, mano artimas draugas!
15 Tu, kurio draugyste mėgavausi,
mes drauge ėjome į Dievo Namus!
III
16 Teužklumpa juos mirtis,
težengia jie gyvi į Šeolą![3]
Juk kur jie gyvena, ten piktybės.
17 Bet aš šauksiuosi Dievo,
ir Viešpats mane išgelbės.
18 Vakare, auštant ir vidudienį,
skųsiuosi ir vaitosiu, –
jis išgirs mano balsą.
19 Parves mane sveiką iš mūšių,
kuriuose kovoju su tokia daugybe priešų.
20 Dievas, amžinai viešpataujantis,
išklausys mane ir nugalės juos, {Sela}
nes jie atsisako taisytis ir Dievo nebijo.
21 Mano bičiulis užpuolė savo sąjungininką;
sulaužė savo sandorą.
22 Jo kalba buvo lipšnesnė už sviestą,
bet neapykanta jo širdyje;
jo žodžiai buvo švelnūs kaip aliejus,
bet kirto lyg aštrūs kalavijai.
23 Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui,
ir tave jis palaikys, –
teisiajam palūžti jis niekad neleidžia.
24 Nes tu, Dieve, nugrūsi juos į giliausią Duobę –
tuos žmogžudžius ir apgavikus,
nė neįpusėjusius savo amžiaus –
o aš pasitikiu tavimi.
