56 Pasitikėjimo[1] malda

Chorvedžiui.
„Balandis ant tolimų ąžuolų“ melodija. Dovydo poema, filistinams Gate jį suėmus.
I
Būk man gailestingas, Dieve,
nes žmonės mane mindžioja,
visą laiką jie mane vargina.
Mano priešai puola mane visą dieną, –
daug yra mane puolančių, Aukščiausiasis.
Kai apima baimė, tavimi pasitikiu.
Pasitikiu Dievu, kurio pažadą šlovinu,
Dievu pasitikiu; aš nebijau;
ką gali mirtingasis man padaryti?
II
Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams;
visos jų mintys – man ką pikta padaryti.
Sąmokslauja, iš pasalų tyko, mano žingsnius seka,
norėdami mane nužudyti.
Atmokėk jiems, Dieve, už jų nusikaltimą;
pažabok tuos žmones, Dieve.
Tu sužymėjai mano klajones;
supilk mano ašaras į savo ąsotį![2]
Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?
10 Tuomet mano priešai trauksis,
kai tik tavęs šauksiuos;
nūn žinau, kad Dievas užstoja mane.
11 Pasitikiu Dievu, kurio pažadą šlovinu,
Viešpačiu, kurio žodį garbinu,
12 Dievu pasitikiu; aš nebijau;
ką gali mirtingasis man padaryti?
III
13 Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs;
aukosiu tau padėkos atnašas.
14 Juk išgelbėjai mane nuo mirties,
mano kojas nuo suklupimo.
Vaikščioju tad Artume Dievo –
šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.

IŠNAŠOS

1 Ps 56, 1–14: Psalmininkas prašo pagalbos prieš savo priešus (I) ir sielvartauja dėl jų užmačių (II); dusyk pakartotu priegiesmiu – 5 ir 11 eilutės – išreiškia savo pasitikėjimą Dievu ir pažada jam atnašauti padėkos auką (III).

2 Ps 56, 9: ...supilk mano ašaras į savo ąsotį: neįprastas įvaizdis pareikšti, kad Dievas žino psalmininko verksmą ir jam atmokės, nes rūpestingai surenka visas jo ašaras.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.