57 Malda[1] prašant pagalbos

Chorvedžiui.
„Nesunaikink“[2] melodija. Dovydo poema, kai pabėgo nuo Sauliaus į olą.
I
Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs,
nes pas tave ieškau prieglobsčio.
Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos,
kol praeis šėlstančios audros.
Šaukiuosi Dievo, Aukščiausiojo, –
Dievo, kuris manimi rūpinasi.
Tesiunčia pagalbą iš dangaus ir mane teišgelbsti;
tesugėdina tuos, kurie mane mindo;
teatsiunčia Dievas savo gerumą ir ištikimybę.
Guliu kniūbsčia tarp priešų lyg ryjančių liūtų, –
jų dantys yra ietys ir strėlės,
o jų liežuviai aštrūs kalavijai.
Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve,
ir savo šlovę visai žemei!
II
Jie paspendė pinkles mano kojoms,
norėdami mane pagauti;
man jie iškasė duobę, bet patys į ją įkrito. {Sela}
[3]Ištikima mano širdis, Dieve;
mano širdis ištikima;
giedosiu ir tave šlovinsiu!
Pabusk tad, mano siela!
Pabuskite, lyra ir arfa!
Pažadinsiu aušrą.
10 Tau dėkosiu tautose, Viešpatie,
giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių.
11 Juk tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis.
12 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve,
ir savo šlovę visoje žemėje!

IŠNAŠOS

1 Ps 57, 1–12: Kiekvienas lygus posmas apima maldą, lydimą džiugaus pasitikėjimo Dievu (I-II); kiekvienas posmas baigiasi toku pat priegiesmiu Dievo garbei (6 ir 12 eilutės).

2 Ps 57, 1: Nesunaikink ... : čia ir dviejose tolesnėse psalmėse bei Ps 75 ši nuoroda turbūt priklauso kuriam nors senovės Raštų žinovui, norėjusiam, kad jo kopija nebūtų kur nors užmesta ar sunaikinta.

3 Ps 57, 8–12: Šios eilutės su mažais skirtumais pasirodo Ps 108 pradžioje.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.