1 Ps 6, 1–11: Pirmoji atgailos psalmė. Savo skausme psalmininkas maldauja Dievą pasigailėti (I); prašydamas išgelbėti nuo mirties (II), jis aprašo savo vargus (III); tada, būdamas tikras, kad Dievas jį girdi, jis atmeta bet kokį bendravimą su nusidėjėliais (IV).
2 Ps 6, 1: Aštuntinė: hebrajiškai Šeminit{a} t. y. aštuntuoju būdu.
3 Ps 6, 4: ... kaip ilgai?..: santrumpa ilgesnio prašymo: Kaip ilgai užtruks, kol atsakysi į mano maldą? Žr. Ps 13,2-4.
4 Ps 6, 6: Mirusiųjų buveinės, hebrajiškai Šeolo, samprata nedavė vietos jokiai mirusiųjų veiklai. Gyvenimas mirusiųjų buveinėje, anot jos, buvo niūrus – užmaršties tamsybė. Hebrajai laikėsi tokios mirusiųjų buveinės sampratos iki pat Kristaus laikų, kai Dievas apreiškė jos paaiškinimą. Žr. Išm 3.