1 Ps 60, 1–14: Liūdėdamas dėl pralaimėto mūšio, psalmininkas visų pirma dėkoja Dievui už kariuomenės dalies išgelbėjimą (I); paskui, prisimindamas Dievo pažadą padaryti pavaldžias kaimynines tautas (II), jis pareiškia pasitikėjimą stipria Dievo pagalba (III).
2 Ps 60, 7–14: Šios eilutės vėl pasirodo Ps 108 tekste.
3 Ps 60, 8: ... padalysiu ... atmatuosiu: Dievas pareikš teisę į šias žemes.
4 Ps 60, 8: ... Sukotų slėnį: turbūt žemutinę Jaboko slėnio dalį. Žr. Pr 32,23; 33,17.
5 Ps 60, 10: Moabiečiai bus priversti vergauti izraeliečiams; Edomas bus Dievui suolelis kojoms. Taip senovės karaliai elgdavosi su nugalėtais priešais. Žr. Ps 110,1.
6 Ps 60, 10: ... ant Edomo mesiu savo apavą: apavo metimas ant užkariautos teritorijos buvo ženklas, kad ji yra nugalėtojo nuosavybė.
7 Ps 60, 11: ... įtvirtintąjį miestą: turbūt Bozra, nepaimama Edomo sostinė. Žr. Iz 34,6; 63,1; Am 1,12.