62 Pasitikėjimas[1] Dievu

Chorvedžiui.
Pagal Jedutūną. Dovydo psalmė.
I
Tikrai mano siela ramiai laukia Dievo,
iš jo ateina man išgelbėjimas.
Tik jis yra mano uola ir mano išganymas –
mano užuovėja; niekad nedrebėsiu.
Kaip ilgai jūs visi puldinėsite žmogų,
norėdami jį sutriuškinti,
lyg jis būtų pašlijusi siena ar griūvanti tvora?
Tikrai jie sąmokslauja, taikydamiesi išstumti jį
iš jo aukštos vietos.[2]
Jie mėgaujasi melais, –
burna laimina, bet širdimi keikia. {Sela}
II
Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela,
nes iš jo ateina man viltis.
Tik jis yra mano uola ir mano išganymas –
mano užuovėja; niekad nedrebėsiu.
Dievas mano išgelbėjimas ir garbė;
mano stiprybės uola;
mano užuovėja yra Dieve.
Pasitikėk juo visados, o manoji tauta!
Išliekite savo širdį jo Artume, –
jis yra mūsų užuovėja! {Sela}
III
10 Žmonės yra tik rūkas,
mirtingieji – tik regimybė.
Visi sudėti ant svarstyklių,
jie tesvertų mažiau už rūką.
11 Nepasitikėkite smurtu,
nesudėkite tuščių vilčių į plėšikavimą!
Net jeigu turtai ir didėtų,
neprisiriškite širdimi prie jų.
12 Kartą Dievas kalbėjo, dusyk[3] girdėjau:
kad galybė yra Dievo,
13 kad ištikima meilė yra tavo, o Viešpatie.
Juk tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.

IŠNAŠOS

1 Ps 62, 1–13: Pagrindinė pasitikėjimo Dievu mintis yra pabrėžiama dusyk pakartotame priegiesmyje (žr. 2-3.6-7 eilutes). Nors priešų puolamas (žr. 4-5 eilutes), psalmininkas pareiškia savo tvirtą pasitikėjimą Viešpačiu (žr. 8-9 eilutes), nes tikroji jėga ateina ne iš žemiškos valdžios, bet iš Dievo malonės (III).

2 Ps 62, 5: ... išstumti jį iš jo aukštos vietos: iš saugios vietos, – iš tvirtovės ant uolos.

3 Ps 62, 12: Kartą ... dusyk ... : didėjančio skaičiaus vartojimas yra hebrajų poezijos būdas. Žr. Am 1,3; Pat 6,16-19; 30,15.18.21.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.