63 Dievo[1] ilgesys

Dovydo psalmė.
Jam esant Judo dykumoje.
I
Dieve, tu esi mano Dievas,
tavęs aš ieškau, –
mano gyvastis tavęs ilgisi,
mano kūnas tavęs trokšta, –
kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė.
Leisk man pažvelgti į tave šventovėje;
leisk man pamatyti tavo galybę ir garbę!
Tavo ištikima meilė yra man brangesnė už gyvastį,
mano lūpos skelbia tavo šlovę.
II
Šlovinsiu tave, kol gyvensiu;
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo.
Būsiu sotus kaip po turtingų vaišių,
džiaugsmingai giedosiu šlovės giesmes.
Gulėdamas guolyje, tave menu,
per kiaurą naktį mąstau,
kad tu esi mano pagalba,
ir tavo sparnų ūksmėje krykštauju iš džiaugsmo.
Glaudžiuosi prie tavęs,
tavo dešinė mane palaiko.
III
10 O tie, kurie stengiasi mane pražudyti,
težengia į žemės gelmes.
11 Tegu juos kalavijas sudoroja;
tebūna jie šakalų grobiu.[2]
12 Bet karalius džiaugsis Dievu;
visi, kurie Dievu prisiekia, džiūgaus,
nes melagių lūpos bus užčiauptos.

IŠNAŠOS

1 Ps 63, 1–12: Išsiilgęs Dievo šventovės (I), psalmininkas glaudžiasi prie Dievo dvasia (II), pasitikėdamas, kad jo priešai bus sunaikinti, o karalius ir jo ištikimi sekėjai bus pergalingi (III).

2 Ps 63, 11: ... šakalų grobiu: jų kūnai bus žvėrių suryti. Mintis nebūti deramai palaidotam žmonėms kėlė šiurpą.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.