68 Viešpaties[1] pergalės žygis

Chorvedžiui.
Dovydo psalmė. Giesmė.
I
[2]Dievui pakilus, pakrinka jo priešai;
tie, kurie jo nekenčia, bėga nuo jo veido.
Kaip išblaškomi dūmai,
taip jie pradingsta;
kaip tirpsta vaškas prieš ugnį,
taip nedorėliai pražūva prieš Dievą.
Bet teisieji linksminasi;
jie džiūgauja Dievo Artume, –
jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.
II
Giedokite Dievui,
giedokite šlovės giesmes jo vardui;
aukštinkite tą, kuris joja ant debesų,[3]
kurio vardas yra Viešpats;
džiūgaukite jo Artume.
Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas –
Dievas savo šventoje buveinėje.
Dievas duoda benamiams namus gyventi,
išlaisvina kalinius – gyvus ir sveikus;
vien maištingieji turi gyventi dykynėje.
III
Dieve, kai tu vedei savo tautą,
kai žygiavai per dykumą, {Sela}
žemė drebėjo, dangus lietumi prapliupo
Artume Dievo, Sinajaus Dievo,
Artume Dievo, Izraelio Dievo.
10 Siuntei gausų lietų, Dieve,
atgaivinai savo nualintą paveldą;
11 tavo šeima ten rado namus, –
iš savo gerumo, Dieve,
rūpiniesi vargstančiais.
IV
12 Viešpats ištarė žodį;
moterys[4] – didis būrys – neša gerą žinią:
13 „Bėga, bėga kariuomenių karaliai!
Moterys namie dalijasi grobiu,
14 nors jos likosi tarp avidžių –
pasidabruotais sparnais balandžio,
geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.
15 Ten Šadajui[5] blaškant karalius,
krito sniegas ant Zalmono kalno“.[6]
V
16 O didingasis kalne, Bašano kalne,
daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!
17 Daugelio viršūnių kalne,
kodėl žvairuoji į kalną,
kurį Dievas išsirinko[7] savo buveine, –
kur Viešpats gyvens amžinai?
18 Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių –
tūkstančių tūkstančiai, –
Viešpats žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.
19 Tu kopei į aukštąjį kalną,[8]
vedeisi belaisvius su palyda,
priėmei dovanas iš žmonių –
net iš tų, kurie maištauja.
Viešpats Dievas ten gyvens!
VI
20 Tebūna pagarbintas Viešpats!
Kas dieną jis neša mūsų naštas,
Dievas – mūsų išganymas. {Sela}
21 Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano;
jis yra Viešpats, mūsų Viešpats,
kuris gelbsti mus nuo mirties.
22 Dievas sutrupins savo priešams galvas,
gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.
23 Viešpats tarė: „Parvesiu juos iš Bašano,
parvesiu juos iš jūros gelmių,
24 kad tu galėtumei braidyti jų kraujyje
ir kad tavo šunys prisilaižytų jo iki soties“.
VII
25 Dieve, tavo pergalės eitynes visi mato,
Dievo, mano karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.
26 Giesmininkai priekyje, muzikantai gale,
tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.
27 „Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą – Viešpatį jūs,
kurie esate iš Izraelio šaltinio!“
28 Antai Benjamino žmonės, mažiausiasis klanas, juos veda;
Judo didžiūnai savo būryje,
Zebuluno vadai, Naftalio didikai.
VIII
29 Siųsk, Dieve, savo jėgą, –
jėgą, Dieve, kurią parodei dėl mūsų
30 iš savo Šventyklos Jeruzalėje,
kur karaliai neša tau dovanas.
31 Drausk nendrių laukinį žvėrį,[9] drausk tautas –
tą stiprių jaučių ir veršių bandą,
kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais.
Išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais!
32 Nešini duoklėmis ateis iš Egipto;
Kušas atskubės su dovanomis Dievui.
IX
33 O, visų tautų žmonės, giedokite Dievui,
giedokite šlovės giesmę, Viešpačiui – {Sela}
34 tam, kuris joja[10] dangaus skliautu,
sukurtu pasaulio pradžioje.
Štai griaudžia jo balsas – galingas balsas:
35 „Pripažinkite Dievo galybę!“
Jo didybė gaubia Izraelį;
jo jėgos sklidinas dangaus skliautas.
36 Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas –
Izraelio Dievas, –
jis teikia galybę ir jėgą tautai.
Žmonės, garbinkite Dievą!

IŠNAŠOS

1 Ps 68, 1–36: Vienas iškiliausių, bet kartu ir sunkiausių, Psalmyno himnų. Kelete vietų hebrajiškasis tekstas sudaro sunkumų, nes yra nukentėjęs nuo perrašinėjimo. Psalmė buvo sukurta giedojimui, kai Sandoros Skrynia buvo nešama į Šventyklą. Pradedant senuoju Izraelio kovos šūkiu (žr. 2-ąją eilutę), pradinis posmas skelbia nedorėlių pralaimėjimą ir teisiųjų pergalę (I). Po bendro Dievo gerumo pašlovinimo (II) trumpai atpasakojama pergalingas Viešpaties žygis iš Egipto į Sinajų (III) ir Pažado Žemės užkariavimas (IV); paskui užsimenama apie Dievo išsirinktą Zioną savo buveine (V) ir apie visas jo pergales (VI); galop, aprašius eitynių iškilmę (VII), prašoma Dievo plėsti savo visagalį viešpatavimą (VIII), kol visa žemė ims jam šlovės giesmę giedoti (IX).

2 Ps 68, 2: Žr. Sk 10,35.

3 Ps 68, 5: ... aukštinkite ... kuris joja ant debesų: Debesų Raitelis yra labai senas Dievybės titulas. Jis užtinkamas kanaaniečių raštijoje net prieš Mozės laikotarpį ir Senajame Testamente. Žr. Įst 33,26; Ps 18,10-12; 68,34; Iz 19,1; Hab 3,8.

4 Ps 68, 12: ... moterys: izraelietės reiškėsi švenčiant pergalę. Žr. Iš 15,20; 1 Sam 18,6-7.

5 Ps 68, 15: ... Šadaj{ui}: senas Dievo vardas, kuris reiškia Visagaliui.

6 Ps 68, 15: ... Zalmon{o} kalno: turbūt kalnas Haurane ar Bašane, į rytus nuo Galilėjos ežero.

7 Ps 68, 17: ... kalną ... Dievas išsirinko: Zion{o} kalną.

8 Ps 68, 19: ... aukštąjį kalną: į dieviškąjį sostą arba ant Ziono, arba danguje.

9 Ps 68, 31: ... laukinį nendrių žvėrį: Egiptą. Žr. Ez 29,2-7.

10 Ps 68, 34: ... kuris joja: žr. 5-osios eilutės paaiškinimą.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.