IŠNAŠOS

1 Ps 73, 1–28: Panašiai kaip Ps 37 ir 49, šios išminties psalmės turinys yra Dievo teisingumo problema: kodėl nedorėliai klesti. Parodęs, kaip pavojinga gali būti šio tariamo neteisingumo mintis (žr. 1-3 eilutės), psalmininkas aiškiai išdėsto reikalą, aprašydamas nedorėlių gerovę, nors jie niekina Dievą (I), o tuo tarpu dori žmonės kenčia (II); vienintelis problemos išsprendimas – jis tai patiria iš paties Dievo – yra po mirties (žr. 17 eilutę), kur turtingo nusidėjėlio gerovė staiga pasirodys nieko verta (III), o dorieji bus amžinai Dievo Artume (IV).

2 Ps 73, 9: Pažodžiui: jie deda burnas į dangų, t. y. jie kalba, lyg būtų Dievas.

3 Ps 73, 10: Turimas hebrajiškasis tekstas nėra aiškus. Nedorėliai tyčiojasi iš teisingumo, o izraeliečiai neprieštarauja.

4 Ps 73, 17: Psalmininkas dvasia įsiveržia į dangiškąją Dievo šventovę.

5 Ps 73, 20: ... kai atsibundi: teismui. Viešpats taip elgiasi su nedorėliais, lyg būtų užmigęs. Žr. Ps 78,65. Laikinas neteisingumas – tik blogas sapnas.

6 Ps 73, 21–22: Psalmininkas prisimena tą laiką, kai piktinosi nedorėlių gerove.

SĄSAJOS