1 Ps 74, 1–23: Rauda dėl Šventyklos sunaikinimo. Babiloniečiai sunaikino Jeruzalės Šventyklą 587 m. prieš Kristų. Psalmininkas vaizdžiai aprašo baisų sunaikinimą, maldaudamas Dievą rūpintis savo tauta (I); tada, prisimindamas nuostabiuosius Viešpaties darbus kuriant sau tautą (II), nuolankiai primena Dievui, kad jo paties garbė yra pavojuje dėl jo išrinktosios tautos likimo (III).
2 Ps 74, 1: ... amžinai: atrodo, kad Šventykla buvo sunaikinta jau senokai.
3 Ps 74, 5: Šios eilutės hebrajiškasis tekstas nėra aiškus.
4 Ps 74, 9: Savo ženklų ... : nuostabiųjų Dievo darbų, apreiškusių Dievo rūpinimąsi savo tauta Išėjimo iš Egipto metu.
5 Ps 74, 9: ... jokio pranašo: atrodo, kad Jeremijas ir Ezekielis arba jau buvo mirę, arba nebegyveno Jeruzalėje. Žr. Rd 2,9.
6 Ps 74, 13–17: Šios eilutės turbūt buvo perimtos iš kur kas ankstyvesnės giesmės. Vaizdiniai, vartojami aprašyti Dievo kūrybinei jėgai Visatos pradžioje ir Išėjimo iš Egipto įvykyje, galėjo būti iš dalies perimti iš kanaaniečių raštijos.
7,8 Ps 74, 13. 14: ... jūros pabaisų ... Leviatan{ą}: mitologiniai gyvūnai. Žr. Iz 27,1. Čia jie įasmenina vandens chaosą Visatos kūrimo pradžioje. Žr. Ps 89,11.
9 Ps 74, 19: ... savo balandžio laukiniams žvėrims: balandis – Izraelio įvaizdis; laukiniai žvėrys – pikti Izraelio kaimynai.