82 Dievas[1] – visagalis Valdovas

Asafo psalmė.
Dievas užima savo vietą dieviškoje taryboje,
dievų sueigoje[2] jis teisia:
I
„Kaip ilgai neteisingai teisite
ir būsite šališki nedorėliams?
Ginkite silpnuosius ir našlaičius,
saugokite vargdienių ir beturčių teises!
Gelbėkite silpnuosius ir beturčius,
gelbėkite juos iš nedorėlių nagų!“
II
„Kokie jie neišmanėliai! Kokie jie kvaili!
Jie vaikšto nedorais keliais, –
teisingumo pamatai[3] žemėje griūva!
[4]‘Esate dievai, – aš sakiau, –
jūs visi Aukščiausiojo sūnūs’.
Tačiau mirsite kaip žmonės,[5]
krisite kaip kiekvienas didžiūnas“.
[6]Pakilk, Dieve, teisk žemę,
nes tau priklauso visos tautos!

IŠNAŠOS

1 Ps 82, 1–8: Psalmininkas rodo patį Dievą (1-oji eilutė), priekaištaujantį neteisingiems teisėjams (I) ir darantį jiems teismą (II). Trumputė malda, prašanti visuotinio teisingumo, užbaigia psalmę (8-oji eilutė). Žr. Iz 3,13-17.

2 Ps 82, 1: ... dievų sueigoje: sueigoje žemiškų teisėjų, kurie yra panašūs į Dievą savo pareigomis įgyvendinti teisingumą žemėje. Žr. Ps 58,2.

3 Ps 82, 5: ... teisingumo pamatai: teisingumo ir dorovės pagrindai. Žr. Ps 11,3.

4 Ps 82, 6: Pats Jėzus paaiškina šiuos žodžius: Taigi {Įstatymas} vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas (Jn 10,34-35).

5 Ps 82, 7: ... kaip žmonės: kaip visi žmonės.

6 Ps 82, 8: Ši eilutė sietina su Kristumi, kuriam buvo duota teisti visą pasaulį. Žr. Jn 5,22.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.