85 Malda[1] už taiką

Chorvedžiui.
Koraho sūnų psalmė.
I
Tu esi gailestingas, Viešpatie, savo kraštui;
namo parvedi Jokūbo belaisvius.
Tu atleidi savo tautos kaltę,
sunaikini visas jų nuodėmes. {Sela}
Tu sutramdai visą savo pyktį,
malšini savo degantį įniršį.
II
Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve,
atšauk savo apmaudą.
Argi amžinai ant mūsų pyksi?
Nejau nirši per kartų kartas?
Tikrai tu mus vėl atgaivinsi,
kad tavo tauta džiaugtųsi tavyje.
Viešpatie, parodyk mums savo ištikimą meilę
ir išgelbėk mus!
III
Klausausi,[2] ką Dievas, Viešpats, kalba;
jis skelbia ramybę savo tautai – savo ištikimiesiems,
jeigu jie negrįš į savo kvailystę.
10 Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems,
kurie jo pagarbiai bijo,
kad jo Garbė[3] liktųsi mūsų krašte.
11 [4]Ištikima meilė ir tiesa susitiks,
teisumas ir ramybė bučiuosis.
12 Tiesa žels iš žemės,
Dievo teisumas žvelgs iš dangaus.
13 Tikrai Viešpats suteiks, kas yra gera,
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
14 Teisumas žengs jo priekyje,
padarys taką jo žingsniams.

IŠNAŠOS

1 Ps 85, 1–14: Padėkoję Dievui už suteiktą palaimą (I), žmonės maldauja pašalinti juos užgriuvusius sunkumus (II); tada pranašas jiems paskelbia apie būsimą gerovę, kurią Viešpats jam apreiškė (III). Psalmė atspindi sąlygas, susidariusias Judėjoje ankstyvuoju potremtiniu laikotarpiu – V a. prieš Kristų. Žr. Ag 1,5-11; 2,6-9; Mal 3,13-21.

2 Ps 85, 9: Klausausi ... : pranašas klausosi Dievo apreiškimo. Žr. Hab 2,1.

3 Ps 85, 10: ... Garbė: hebrajiškai kabod – t. y. Artumas. Dievo Artumas paliko Šventyklą, kai ją sunaikino babiloniečiai. Žr. Ez 11,23. Nūn jis sugrįžta į Šventąją Žemę. Žr. Ag 2,9.

4 Ps 85, 11–13: Čia visuomeninės dorybės poetiškai įasmeninamos kaip sugrįžtančio karaliaus dvariškiai.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.