9 Padėka[1] už pergalę
1 Chorvedžiui. Melodija kaip giesmės „Mirtis sūnui“.
Dovydo psalmė.
I
2 {’Alef}
Dėkosiu tau, Viešpatie, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.
3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, –
šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.
4 {Bet}
Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi, parpuola ir miršta.
II
5 Nes tu gini mano teisę ir bylą,
sėdėdamas soste kaip teisus teisėjas.
6 {Gimel}
Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius, jų vardą ištrini amžiams.
7 Priešo neliko – amžini griuvėsiai;
tu sugriovei jų miestus, –
net jų vardai pradingo.
III
8 {He}
Bet Viešpats lieka amžinai, – savo sostą jis pastatė teismui.
9 Jis teisia pasaulį teisumu;
tautas jis teisia bešališkai.
10 {Vau}
Viešpats yra tvirtovė nuengtiesiems, tvirtovė nelaimės metu!
11 Kas brangina tavo vardą, tavimi pasitiki,
nes tu, Viešpatie, niekad neatmeti tų,
kurie ieško tavo pagalbos.
IV
12 {Zajin}
Giedokite šlovės giesmę Viešpačiui, kuris gyvena Zione!
Skelbkite tautoms jo darbus!
13 Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo, –
rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.
V
14 {Ḥet}
Pasigailėk manęs, Viešpatie! Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,
kurie manęs neapkenčia.
Išgelbėk mane nuo mirties, Viešpatie,
15 kad gražiojo Ziono[2] vartuose
galėčiau paskelbti visus tavo šlovės darbus
ir džiaugtis tavo išganymu.
VI
16 {Tet}
Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę, jų kojos įkliuvo
į jų pačių paslėptas pinkles.
17 Viešpats apsireiškia teisdamas, –
nedorą žmogų suraizgo jo paties kėslais.
{Higaion.[3] Sela}
VII
18 {Jod}
Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą, ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.
19 {Kaf}
Ne visuomet varguolis bus užmirštas, nei skurdžių viltis amžinai nežus.
20 Pakilk, Viešpatie!
Neleisk mirtingajam paimti viršų, –
tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.
21 Įvaryk joms baimę, Viešpatie!
Težino tautos, kad jos tik mirtingi žmonės! {Sela}