9 Padėka[1] už pergalę

Chorvedžiui. Melodija kaip giesmės „Mirtis sūnui“.
Dovydo psalmė.
I
{’Alef}
Dėkosiu tau, Viešpatie, iš visos širdies,
apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.
Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, –
šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.
{Bet}
Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,
parpuola ir miršta.
II
Nes tu gini mano teisę ir bylą,
sėdėdamas soste kaip teisus teisėjas.
{Gimel}
Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,
jų vardą ištrini amžiams.
Priešo neliko – amžini griuvėsiai;
tu sugriovei jų miestus, –
net jų vardai pradingo.
III
{He}
Bet Viešpats lieka amžinai, –
savo sostą jis pastatė teismui.
Jis teisia pasaulį teisumu;
tautas jis teisia bešališkai.
10 
{Vau}
Viešpats yra tvirtovė nuengtiesiems,
tvirtovė nelaimės metu!
11 Kas brangina tavo vardą, tavimi pasitiki,
nes tu, Viešpatie, niekad neatmeti tų,
kurie ieško tavo pagalbos.
IV
12 
{Zajin}
Giedokite šlovės giesmę Viešpačiui,
kuris gyvena Zione!
Skelbkite tautoms jo darbus!
13 Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo, –
rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.
V
14 
{Ḥet}
Pasigailėk manęs, Viešpatie!
Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,
kurie manęs neapkenčia.
Išgelbėk mane nuo mirties, Viešpatie,
15 kad gražiojo Ziono[2] vartuose
galėčiau paskelbti visus tavo šlovės darbus
ir džiaugtis tavo išganymu.
VI
16 
{Tet}
Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,
jų kojos įkliuvo
į jų pačių paslėptas pinkles.
17 Viešpats apsireiškia teisdamas, –
nedorą žmogų suraizgo jo paties kėslais.
{Higaion.[3] Sela}
VII
18 
{Jod}
Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,
ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.
19 
{Kaf}
Ne visuomet varguolis bus užmirštas,
nei skurdžių viltis amžinai nežus.
20 Pakilk, Viešpatie!
Neleisk mirtingajam paimti viršų, –
tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.
21 Įvaryk joms baimę, Viešpatie!
Težino tautos, kad jos tik mirtingi žmonės! {Sela}

IŠNAŠOS

1 Ps 9, 1–21: Devintoji psalmė Vulgatos vertime turi dvi dalis, o kiekviena jų hebrajiškajame tekste sudaro atskirą psalmę – Ps 9 ir 10. Iš pradžių jos sudarė vieną psalmę, kurios kiekvienas posmelis prasidėjo viena po kitos einančia hebrajų kalbos alfabeto raide – nuo ’Alef (pirmosios) iki Tav (paskutinės), ženklinančiomis iš viso 22 posmelius. Septuaginta ir Vulgata abi psalmes laiko viena – Ps 9. Užtat psalmių ženklinimas lotyniškajame vertime nuo 10 iki 146 yra vienu skaičiumi mažesnis negu hebrajiškajame tekste.

2 Ps 9, 15: ... gražiojo Ziono: hebrajiškai dukters Ziono, t. y. dukters Jeruzalės. Kalnas hebrajiškai yra vyriškosios giminės, o miestas moteriškosios.

3 Ps 9, 17: Hig{g}aion{as}: žodis ženklina mąstymą arba tylią melodiją, muzikinę palydą.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.