96 Viešpaties[1], Visatos Karaliaus, garbė
I
1 O, giedokite Viešpačiui naują giesmę,
visa žeme, giedok Viešpačiui!
2 Giedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą,
kasdien skelbkite jo išganymą!
3 Apsakykite tautoms jo garbę, –
visoms tautoms jo nuostabius darbus!
II
4 Juk didis yra Viešpats ir vertas didžios šlovės, –
pagarbų šiurpą keliantis labiau už visus dievus.
5 Juk visi tautų dievai yra tik stabai,
bet Viešpats dangus sukūrė.
6 Garbe ir didybe jis žėri;
jėga ir grožis jo šventovėje.
III
7 O, tautų šeimos, šlovinkite Viešpatį,
Garbinkite Viešpaties galybę!
8 Duokite Viešpačiui jo vardo garbę,
nešini atnaša, ženkite į jo kiemus!
9 Pulkite kniūbsčia prieš Viešpatį, didingą šventumu;
visa žeme, sudrebėk nuo jo Artumo!
10 Skelbkite visoms tautoms: „Viešpats yra karalius!“
Pasaulį jis padarė tvirtą – nepajudinamą;
teis tautas jis bešališkai.
IV
11 Dangūs tesilinksmina, žemė tedžiūgauja;
jūra ir visa, kas joje, teūžia!
12 Laukai ir visa, kas juose, tebūna smagūs!
Tada visi miško medžiai giedos iš džiaugsmo
13 Viešpaties Artume, nes jis ateina, –
nes jis ateina valdyti žemės.
Teisiai jis valdys pasaulį
ir jo tautas – ištikimai.
