97 Viešpaties[1] pergalė
I
1 Viešpats yra karalius! Tesidžiaugia žemė,
tedžiūgauja net tolimosios salos!
2 Jį gaubia debesys ir tamsa,
ant teisumo ir teisingumo stovi jo sostas.
3 Pirma savęs jis siunčia ugnį
ir sunaikina visus savo priešus.
4 Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis,
žemė tai mato ir dreba.
5 Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, –
visa žemė – nuo Viešpaties Artumo.
6 Dangūs skelbia jo teisumą,
ir visos tautos regi jo garbę.
II
7 Visi drožinių garbintojai sugėdinami, –
tie, kurie didžiuojasi savo beverčiais stabais;
visos dieviškos būtybės[2] prieš jį puola kniūbsčios.
8 Zionas girdi ir džiaugiasi,
Judo miestai džiūgauja dėl tavo teismų, Viešpatie.
9 Nes tu, Viešpatie, esi aukščiausias visoje žemėje, –
didingesnis už visus dievus.
10 Viešpats myli tuos, kurie nekenčia pikto,
saugo savo ištikimųjų gyvastį, –
gelbsti juos iš nedorėlių rankos.
11 Šviesa teka teisiajam,
džiaugsmas – doros širdies žmogui.
12 O jūs, teisieji, džiaukitės Viešpatyje,
dėkokite jo šventajam vardui!