97 Viešpaties[1] pergalė

I
Viešpats yra karalius! Tesidžiaugia žemė,
tedžiūgauja net tolimosios salos!
Jį gaubia debesys ir tamsa,
ant teisumo ir teisingumo stovi jo sostas.
Pirma savęs jis siunčia ugnį
ir sunaikina visus savo priešus.
Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis,
žemė tai mato ir dreba.
Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, –
visa žemė – nuo Viešpaties Artumo.
Dangūs skelbia jo teisumą,
ir visos tautos regi jo garbę.
II
Visi drožinių garbintojai sugėdinami, –
tie, kurie didžiuojasi savo beverčiais stabais;
visos dieviškos būtybės[2] prieš jį puola kniūbsčios.
Zionas girdi ir džiaugiasi,
Judo miestai džiūgauja dėl tavo teismų, Viešpatie.
Nes tu, Viešpatie, esi aukščiausias visoje žemėje, –
didingesnis už visus dievus.
10 Viešpats myli tuos, kurie nekenčia pikto,
saugo savo ištikimųjų gyvastį, –
gelbsti juos iš nedorėlių rankos.
11 Šviesa teka teisiajam,
džiaugsmas – doros širdies žmogui.
12 O jūs, teisieji, džiaukitės Viešpatyje,
dėkokite jo šventajam vardui!

IŠNAŠOS

1 Ps 97, 1–12: Pirmoji šio himno dalis yra teofanija – Dievo apsireiškimas, vaizduojantis Viešpaties atėjimą teisti (I); Izraelis džiaugiasi, matydamas pagonijos sunaikinimą ir tikrųjų Dievo garbintojų atlyginimą (II).

2 Ps 97, 7: ... visos dieviškos būtybės: pažodžiui visi dievai. Žr. Žyd 1,6.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.