• ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

Rutos knyga

A. PASAKOJIMO SCENA

1 1 [1]Teisėjų valdymo laikais kraštą ištiko badas. Vienas žmogus iš Judo Betliejaus[2] su žmona ir dviem sūnumis išsikėlė į Moabo lygumas,[3] norėdamas pergyventi badą. 2 Žmogus vadinosi Elimelechas, jo žmona – Naomė, o sūnūs – Machlonas ir Kiljonas. Jie buvo efratiečiai iš Judo Betliejaus, bet nukeliavo į Moabo lygumas ir ten apsigyveno. 3 Naomės vyras Elimelechas pasimirė, ir ji pasiliko viena su dviem sūnumis. 4 Jie vedė moabietes. Viena jų vadinosi Orpa, o kita Ruta. Ten jie išgyveno apie dešimtį metų. 5 Tada ir juodu abudu pasimirė – Machlonas ir Kiljonas, o Naomė liko visai viena – be sūnų ir be vyro.

B. NAOMĖ GRĮŽTA Į BETLIEJŲ SU RUTA

6 Tada ji pakilo kartu su marčiomis grįžti iš Moabo lygumų, nes Moabo lygumose buvo girdėjusi, kad Viešpats buvo aplankęs[4] savo tautą, duodamas jiems duonos. 7 Lydima savo dviejų marčių, ji paliko vietą, kurioje gyveno, ir leidosi į kelionę grįžti į Judo šalį.
8 Naomė kreipėsi į abi savo marčias: „Eikite atgal, grįžkite namo, kiekviena į savo motinos namus! Teparodo Viešpats jums tokį pat gerumą, kokį judvi parodėte mirusiesiems ir man! 9 Tepadeda Viešpats kiekvienai jūsų atrasti šeimos židinį vyro namuose!“ Atsisveikindama ji pabučiavo jas. O jos, balsiai raudodamos, verkė 10 ir jai sakė: „Ne! Su tavimi mes grįšime pas tavo tautą!“
11 Naomė atsakė: „Grįžkite atgal, mano dukros! Kodėl turėtumėte eiti su manimi? Argi aš turiu savo įsčiose kitų sūnų,[5] kurie galėtų tapti jūsų vyrais? 12 Grįžkite atgal, mano dukros, eikite savo keliu, nes aš esu per sena ištekėti. Net jeigu sakyčiau: ‘Turiu vilties!’ – turėčiau vyrą šią naktį ir pagimdyčiau sūnų, 13 argi jūs lauktumėte, kol jie užaugs? Nejaugi turėtumėte pasmerkti save dėl jų ir palikti netekėjusios? Oi ne, mano dukros! Mano dalia yra kartesnė, negu jūsų, nes Viešpaties ranka pakilo prieš mane“. Vėl jos ėmė verkti ir raudoti.
14 Orpa atsisveikindama pabučiavo savo uošvę,[6] bet Ruta liko prisirišusi prie jos. 15 Naomė tarė: „Matai, tavo svainė sugrįžo pas savo tautą ir prie savo dievų. Grįžk ir tu, sek paskui savo svainę!“ 16 [7]Bet Ruta atsakė: „Neversk manęs palikti tave ir pasitraukti nuo tavęs, nes
kur eisi tu, tenai eisiu ir aš,
kur būsi tu, tenai būsiu ir aš!
Tavo tauta bus mano tauta,
o tavo Dievas bus mano Dievas!
17 Kur mirsi tu, tenai mirsiu ir aš
ir ten būsiu palaidota.
Man nelemtį Viešpats tesiunčia
ir dar teprideda, jeigu kas kita, o ne mirtis,
mudvi išskirtų!“
18 Matydama, kad Ruta yra tvirtai pasiryžusi eiti kartu, Naomė liovėsi ją perkalbinėti. 19 Jos abi atėjo kartu iki Betliejaus. Atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo dėl jų, o moterys kalbėjo: „Argi tai Naomė?“ 20 Ji atsakinėjo joms:
„Nevadinkite manęs Naome,[8]
vadinkite mane Mara,[9]
nes Visagalis[10] karčiai pasielgė su manimi.
21 Išėjau turtinga,
bet Viešpats mane parvedė atgal tuščiomis rankomis.
Kaipgi galite vadinti mane Naome,
jeigu Viešpats nukamavo mane,[11]
jeigu Visagalis davė man nelaimę?“
22 Taip sugrįžo Naomė su savo marčia moabiete Ruta iš Moabo lygumų. Jiedvi atėjo į Betliejų miežiapjūties pradžioje.[12]
❮
❯
  • ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

NUORODOS ĮVADAI SANTRUMPOS
Išnašos Sąsajos

IŠNAŠOS

1 Rut 1, 1–5: Hebrajė Naomė kartu su savo šeima apsigyvena Moabo krašte. Mirtis atima iš jos vyrą ir sūnus. Ji lieka viena su marčiomis: Ruta ir Orpa.

2 Rut 1, 1: Betliejus: hebrajiškai Bet-Lehem{as}, t. y. Duonos miestas, Dovydo ir Jėzaus gimtinė.

3 Rut 1, 1: Moabo lygumos: Moabo krašto dalis į šiaurės rytus nuo Negyvosios jūros. Moabiečiai buvo laikomi Izraelio priešais (žr. Įst 23,3).

4 Rut 1, 6: ... Viešpats buvo aplankęs: palaima ir bausmė yra Dievo apsilankymas. Žr. Iš 3,16-20.

5 Rut 1, 11: Argi aš turiu savo įsčiose kitų sūnų... ?: Naomė primygtinai prašo, kad jos marčios liktųsi savo krašte dėl palikuonių. Kartu ji primena, kad jei ji turėtų sūnų, levirato įstatymas, tai yra svainio pareiga, juos įpareigotų vesti mirusiųjų brolių našles ir įamžinti mirusiųjų vardus per palikuonis. Žr. Pr 38,8; Įst 25,5-10.

6 Rut 1, 14: ... Orpa ... pabučiavo savo uošvę: graikiškoji Septuagintoja prideda: ... ir sugrįžo į savo tautą.

7 Rut 1, 16–17: Moabietė Ruta yra herojiškas ištikimybės ir gerumo pavyzdys. Jos nuosprendis, patvirtintas priesaika, rūpintis savo uošve privertė ją palikti savo kraštą ir dievus. Žmogus tik dėl kitų gyvendamas sukuria sau gyvenimą.

8 Rut 1, 20: Naomės vardas reiškia Mieloji, arba Malonioji, ir primena Dievo gerumą.

9 Rut 1, 20: Mara reiškia Apkartusi.

10,11 Rut 1, 20–21: Visagalis {Šadaj[is]} karčiai pasielgė su manimi ... Viešpats {Jahvė} nukamavo mane ... – Šventajame Rašte, ypač Senajame Testamente, nelaimė laikoma bausme už nuodėmę.

12 Rut 1, 22: ... miežių pjūties pradžioje: miežių pjūtis prasideda balandžio pradžioje.

SĄSAJOS

❮
❯
✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.