14 1 Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis,
kuriam nereikia jausti širdgėlos dėl nuodėmių.
2 Laimingas žmogus, kurio sąžinė nesmerkia,
kuris nėra praradęs vilties.
Pavydas ir gobšumas
3 [1]Turtai neneša nieko gero siauraširdžiam žmogui;
kokia nauda iš aukso šykštuoliui?
4 Ko pats atsisako, jis kitiems krauna, –
jo gėrybėmis svetimi prabangiai ūžaus.
5 Kam bus dosnus tas žmogus, kuris yra šykštus sau
ir nesinaudoja savo paties turtais?
6 Nėra šykštesnio žmogaus už šykštų sau pačiam, –
jį nubaudžia jojo šykštumas.
7 Jei kada jis būna dosnus, tai įvyksta per klaidą, –
galų gale jis parodo savo gobšumą.
8 Šykštuolis yra nedoras žmogus:
nusigręžia nuo artimo ir nesirūpina savimi.
9 Šykštuolio akys nėra patenkintos jo dalimi,
gobšus neteisingumas sustingdo jam širdį.
10 Nors šykštuolio akys godžiai žiūri į duoną,
bet ant savo stalo jis deda supelėjusią.
11 Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis
ir aukok vertingas atnašas Viešpačiui.
12 Atsimink, kad mirtis nelūkuriuoja, –
tau nebuvo parodyta Hado sutartis.
13 Daryk gera draugams, kol dar gyvas,
ištiesk ranką ir dalykis dosniai tuo, ką turi.
14 Neatsakyk sau šios dienos gėrybių;
neleisk praeiti pro šalį savo rinktinei daliai.
15 Argi nepaliksi turtų kitiems
ir savo triūso vaisių padalyti kaulelių metimu?
16 Duok, imk ir būk sau vaišingas,
nes Hade žmogus negali džiaugsmo ieškoti.
17 Visi gyvūnai sensta kaip drabužis,
nes saisto amžinas įsakas: visi turi mirti.
18 Kaip lapai, sprogstantys ant žalio medžio, –
vienam nukrintant, kitas išsprogsta, –
taip kūno ir kraujo kartos, –
vienai išmirštant, kita užgimsta.
19 Visi žmogaus darbai sudūlėja,
ir tas, kuris juos padarė, su jais nebūtin nueina.
D. IŠMINTIES IEŠKOJIMAS IR PALAIMA
Išminčiaus laimė
20 [2]Laimingas žmogus, kuris mąsto apie Išmintį
ir protingai samprotauja:
21 kuris svarsto jos kelius savo širdyje
ir gilinasi į jos paslaptis,
22 vydamasis ją kaip žvalgas
ir tykodamas jos prie jos tarpdurių;
23 kuris žiūri į ją pro jos langus
ir klausosi prie jos durų;
24 kuris apsigyvena arti jos namų
ir įkala savo palapinės kuolelį jos pasieny;
25 kuris statosi palapinę šalia jos
ir gyvena kaip jos mielas kaimynas;
26 kuris pasidaro lizdą jos lapijoje
ir nakvoja jos šakose;
27 kuris randa pastogę nuo kaitros jos ūksmėje
ir jos garbėje randa sau namus.
