16 1 Netrokšk[1] turėti daug niekam tikusių vaikų
ir nesidžiauk nedorais palikuonimis.
2 Nors ir daug jų būtų, nesidžiauk jais,
jeigu jie neturi pagarbios Viešpaties baimės.
3 Nepasitikėk jų ilgu gyvenimu,
nedėk vilčių į jų ateitį,
nes vienas gali būti geriau už tūkstantį
ir verčiau mirti bevaikiui,
negu turėti nedorų vaikų!
4 Juk per vieną protingą žmogų
miestas gali būti apgyvendintas,
bet per maištininkų klaną jis tampa tyrais.
5 Daug tokių dalykų mano akis yra regėjusi,
ir dar daugiau mano ausis yra girdėjusi.
6 [2]Nusidėjėlių sueigoje užkuriama ugnis,
ir neklusnioje tautoje įsiliepsnoja pyktis.
7 Jis neatleido senovės milžinams,[3]
sukilusiems savo galybėje;
8 [4]jis nepasigailėjo Loto kaimynų,
kurių įžūlumu jis bjaurėjosi;
9 [5]jis neparodė gailestingumo pasmerktai tautai,
išrautai iš šaknų už jų nuodėmes,
10 [6]nei šešiems šimtams tūkstančių pėstininkų,
žuvusių dėl jų širdies įžūlumo.
11 Net jei tebūtų buvęs tik vienas kietasprandis,
nuostabu būtų, jei jis būtų likęs nenubaustas.
Juk gailestingumas ir pyktis
vienodai priklauso Viešpačiui, –
jis nebaudžia ir atleidžia, bet ir pyktį išlieja.
12 Didelis yra jo gailestingumas,
kaip ir jo bausmės rykštė, –
jis teisia žmogų, kiekvieną pagal jo darbus.
13 Nusidėjėlis neišsigelbsti pagrobtu turtu,
o teisiojo vilties Dievas nepalieka neišsipildžiusios.
14 Kas daro gera, turi savo atlygį,
kurį kiekvienas gauna pagal savo darbus.
15 {
Viešpats taip sukietino faraono širdį, kad jis nepažino jo,
idant Viešpaties darbai būtų pažinti po dangumi.
16 Jo gailestingumas yra akivaizdus visai kūrinijai.
o jo šviesa ir jo tamsa buvo paskirstyta žmonijai.}
17 Nesakyk: „Pasislėpsiu nuo Viešpaties.
Kas danguje apie mane pagalvos?
Tarp tokios daugybės žmonių nebūsiu pastebėtas,
nes kas aš tarp beribės kūrinijos?
18 Štai dangus ir dangaus aukštybės,
bedugnė ir žemė dreba jam apsilankius.
19 Patys kalnai ir žemės pamatai,
vos jam pažvelgus, virpa ir dreba.
20 Apie mane jis nepagalvos;
kas rūpinsis manimi?
21 Jei nusidedu, jokia akis manęs nemato;
jei visiškai slaptai esu neištikimas,
kas apie tai sužinos?
22 Kas jam pasako apie teisius darbus
ir ko aš galiu už juos tikėtis, kai laikausi įsakymo?“
23 Tokios yra neišmanėlio žmogaus mintys;
neprotingas ir suklydęs žmogus kvailai galvoja.
Dieviškosios išminties atspindys kūrinijoje
24 [7]Klausykis, mano vaike, ir mokykis išminties,
brangink visa širdimi mano žodžius.
25 Tiksliai paaiškinsiu auklėjimo drausmę
ir rūpestingai perteiksiu žinojimą.
26 Kai pradžioje Viešpats sukūrė savo kūrinius
ir, juos sukurdamas, paskyrė jiems užduotis,
27 visam laikui jis nustatė
jų valdas ir jų veiklą.
Jie nei išalksta, nei pavargsta,
jie niekad nenukrypsta nuo savo užduočių.
28 Niekad vieni su kitais nesistumdo
ir visad laikosi jo žodžio.
29 Tada Viešpats pažvelgė į žemę
ir pripildė ją savo gėrybių.
30 Jos paviršių jis pripildė visokių rūšių gyvūnų,
ir jie turi į ją vėl sugrįžti.
