17 1 Viešpats žmogų sukūrė iš žemės,
ir jį vėl į žemę sugrąžina.
2 Jis davė jiems ribotą dienų skaičių,
bet suteikė galią valdyti viską žemėje.
3 Jis apvilko juos jėga, panašia į savo, –
padarė juos pagal savo paveikslą.
4 Jis įdiegė jų baimę visiems gyvūnams
ir leido jiems viešpatauti žvėrims ir paukščiams.
5 {
[1]Viešpats davė jiems naudotis penkiomis galiomis, dalytis supratimu jiems buvo duota kaip šeštoji
ir septintoji protas – jų galių aiškintojas.}
6 Nuožiūrą ir liežuvį, ir akis,
ausis ir suprantančią širdį davė jiems.
7 Išminties ir žinojimo juos pripildė,
gera ir pikta jiems nurodė.
8 Kad parodytų savo darbų didybę,
į jų širdis jis įdiegė pagarbią Viešpaties baimę.
9 {
[2]Jis davė jiems teisę jo nuostabiais darbais amžinai didžiuotis.}
10 Kad skelbtų jo nuostabius darbus
ir šlovintų jo šventąjį vardą.
11 Jis paklojo jiems žinojimą,
gyvenimo įstatymą kaip paveldą.
12 Jis sudarė su jais amžiną sandorą
ir apreiškė jiems savo įsakymus.[3]
13 Jo didingą šlovę matė jų akys,
ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.
14 Jiems tarė: „Venkite viso, kas pikta!“ –
ir davė kiekvienam jų įsakymus apie artimą.
15 Jų keliai visad jam žinomi;
nuo jo akių jie negali būti paslėpti.
16 {
[4]Jų keliai nuo pat jaunystės veda į pikta, ir savo akmeninės širdies jie nepajėgia
permainyti į jautrią širdį.}
17 Jis paskyrė valdovą[5] kiekvienai tautai,
bet Izraelis yra jo paties dalis.
18 {
[6]Izraelį, kaip savo pirmagimį, jis auklėja rykšte ir,
skirdamas jam savo meilės šviesą, jo nepalieka.}
19 Visi jų darbai yra jam aiškūs kaip saulė,
ir jo akys nuolat stebi jų kelius.
20 Jų nedorieji darbai nėra nuo jo paslėpti,
ir visos jų nuodėmės įžeidžia Viešpatį.
21 {
[7]Bet Viešpats yra geras ir pažįsta savo kūrinius, jų nesunaikina ir neapleidžia,
o verčiau jų pasigaili.}
22 Žmogaus išmalda yra jam tartum antspaudo žiedas,
jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.
23 Vieną dieną jis pakils ir jiems atlygins, –
atmokės kiekvienam jų, kaip yra užsitarnavę.
24 Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti
ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties.
Raginimas grįžti – daryti atgailą
25 [8]Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes,
melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.
26 Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės,
nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.
27 Kas giedos šlovės giesmes Aukščiausiajam Hade,
jeigu jo negarbiname gyvi būdami?
28 Mirusių pasaulyje, kaip ir niekad nebuvusių,
nutyla šlovės giesmė, tik tie,
kurie yra gyvi ir sveiki, šlovina Viešpatį.
29 Koks didelis yra Viešpaties gailestingumas –
jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!
30 Nieko panašaus nerandama tarp žmonių,
nes joks žmogus nėra nemirtingas.
31 Argi yra kas už saulę šviesesnio?
Betgi ir ji gali užtemti.
Kokios tamsios[9] tad kūno ir kraujo mintys!
32 Dievui yra atsakingos dangaus aukštybių galybės,
o mirtingieji – visi dulkės ir pelenai.
