Mozės Įstatymas ir atnašos aukoms
35 1 [1]Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, atnašauja daug aukų,
kas paklūsta įsakymams, aukoja bendravimo atnašas.
2 Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų,[2]
o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką.
3 Šalintis nuo pikto patinka Viešpačiui,
vengti neteisingumo yra išpirkimo darbas.
4 Nesirodyk prieš Viešpatį tuščiomis rankomis,
nes visa, ką atnašauji, yra įsakymo vykdymas.
5 Teisiojo atnaša praturtina aukurą
ir maloniu kvapu pasiekia Aukščiausiąjį.
6 Teisiojo auka yra maloni,
ir ji niekad nebus užmiršta.
7 Dosnia širdimi garbink Viešpatį, –
nešykštėk savo rankų triūso pirmienų.
8 Visas savo dovanas atnašauk su šypsena,
ir dešimtines atskirk su džiaugsmu.
9 Duok Aukščiausiajam, kaip jis tau yra davęs,
taip dosniai, kaip išgali.
10 Juk Viešpats yra tas, kuris atlygina, –
jis atlygins tau septyneriopai.
11 Neatnašauk jam kyšių, jų jis nepriims!
Nepasitikėk auka iš skriaudos vaisių,
12 nes jis yra Teisėjas, –
jis nėra šališkas.
13 Jis niekad nebūna šališkas, skriausdamas silpnuosius,
bet išklauso nuskriaustojo maldą.
14 [3]Jis nėra kurčias našlaičio verksmui
ar našlės, kai ji lieja savo skundą.
15 Argi našlės skruostais tekančios ašaros
neapkaltina žmogaus, privertusio jas lietis?
16 Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, bus išklausytas;
jo maldavimas pasiekia dangų.
17 Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis
ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo, –
18 ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps,
nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys.
19 Dievas iš tikrųjų neuždels
ir tarsi galiūnas nenurims,
20 kol nepalauš negailestingųjų sprando
ir neatmokės kerštu tautoms;
21 kol nesunaikins įžūliųjų minios
ir nesutrupins neteisiųjų skeptro;
22 kol neatlygins mirtingajam pagal jo veiksmus
ir neatmokės už darbus žmonių pagal jų mintis;
23 kol neapgins savo tautos reikalų
ir nepradžiugins jos gailestingumu.
24 Malonus jo gailestingumas nelaimėje,
kaip lietaus debesys per sausrą.
