Natanas ir Dovydas
47 1 [1]Po jo atėjo Natanas pranašauti
Dovydo dienomis.
2 Kaip taukai yra atskiriami iš bendravimo atnašos,
taip Dovydas buvo išrinktas iš izraeliečių.
3 Jis žaidė su liūtais, tarsi jie būtų ožiukai,
ir su meškomis, tarsi jos būtų kaimenės ėriukai.
4 Argi savo jaunystėje jis neužmušė milžino
ir neišvadavo tautos nuo gėdos,
kai jo ranka paleido iš mėtyklės akmenį
ir paguldė pagyrūną Galijotą?
5 Juk Dovydas šaukėsi Viešpaties – Aukščiausiojo,
ir šis suteikė jėgų jo dešinei,
kad paguldytų įgudusį galiūną
ir išaukštintų savo tautos galybę.
6 Užtat moterys jį ir apdainavo,
šaukdamos: „Dešimt tūkstančių jis nukovė!“
Dėl Viešpaties suteiktų palaiminimų buvo giriamas,
kai jam buvo duota karališka karūna.
7 Juk jis nugalėjo visur priešus
ir sunaikino savo priešininkus – filistinus, –
sutriuškino jų galybę iki mūsų dienos.
8 Kiekviename žygyje dėkojo Šventajam – Aukščiausiajam,
skelbdamas jo garbę,
mylėjo savo Kūrėją iš visos širdies
ir kasdien jį šlovino giesmėmis.
9 Arfininkams nurodė stovėti prieš aukurą
ir malonia melodija palydėti šlovės giesmes.
10 Iškilmių apeigoms suteikė spindesio
ir nustatė visam laikui šventųjų dienų seką,
kad šventas Viešpaties vardas būtų šlovinamas
ir šventovė skambėtų nuo ryto iki vakaro.
11 Viešpats atleido jam nuodėmes
ir išaukštino jo galybę amžinai;
suteikė jam karalystės sandorą
ir garbingą sostą Izraelyje.
Saliamonas
12 [2]Už savo nuopelnus įpėdinių Dovydas turėjo
išmintingą sūnų, galėjusį saugiai gyventi.
13 Saliamonas karaliavo taikos laikotarpiu,
nes Dievas nuramino visas krašto sienas,
kad šis pastatytų Namus jojo vardui
ir parūpintų amžiną šventovę.
14 Koks išmintingas buvai, kai jaunas,
liejaisi per kraštus su pamokymu,
kaip patvinęs Nilas!
15 Tavo didelė išmintis sklido žemėje, –
tu pripildei ją gilios prasmės patarlėmis.
16 Tavo garsas pasiekė tolimas salas, –
tu buvai mylimas už taikų valdymą.
17 Savo giesmėmis, patarlėmis, mįslėmis –
atsakymais, kuriuos davei, – tu stebinai tautas.
18 Tu buvai vadinamas tuo garbingu vardu,[3]
kuris buvo duotas Izraeliui.
Tu kaupei auksą tarsi geležį
ir sidabrą gausinai kaip šviną.
19 Bet tu atsidavei moterims
ir leidai joms viešpatauti savo kūnui.
20 Tu sutepei savo garbę
ir padarei gėdą savo šeimai.
Užtraukei bausmę savo vaikams
ir savo kvailyste suteikei jiems sielvarto.
21 Taip karališkasis skeptras buvo padalytas
ir iš Efraimo kilo maištinga karalystė.
22 Bet Viešpats nenustoja būti gailestingas
ir nepalieka neįvykdyto nė vieno savo žodžio.
Jis niekad neišraus savo išrinktojo vaikų
nei sunaikins jį mylėjusiojo palikuonių.
Užtat jis suteikė Jokūbui likutį
ir Dovydui – šaknį iš jo paties šeimos.
Rehabeamas
23 Saliamonas užmigo su savo protėviais
ir paliko įpėdiniu vieną savo sūnų – Rehabeamą,
platų[4] kvailumu, stokojantį nuovokos,
kuris savo elgesiu pavertė žmones maištininkais.
Jeroboamas
24 Tada atėjo Nabato sūnus Jeroboamas,[5]
suvedžiojęs Izraelį nuodėme,
ir užvedė Efraimą ant nedoro kelio.
Nuo tada jų nuodėmės vis labiau daugėjo,
kol pagaliau buvo ištremti iš savo krašto,
25 nes jie atsidavė visokiam nedorumui,
kol juos ištiko bausmė.
