Elijas
48 1 [1]Tada pakilo Elijas, pranašas lyg ugnis,
jo žodis buvo lyg liepsnojanti krosnis.[2]
2 Jis sukėlė jiems badą
ir savo uolumu privertė juos skursti.
3 Viešpaties žodžiu jis aklinai uždarė dangų
ir tris kartus pašaukė žemyn ugnį.
4 Koks garbingas esi, Elijau,
savo nuostabiais darbais!
Kieno garbė gali tavajai prilygti?
5 Tu prikėlei mirusį vaiką iš mirties ir Hado
Aukščiausiojo žodžiu.
6 Tu siuntei karalius į žūtį
ir kėlei kilminguosius iš jų ligos lovų.
7 Tu girdėjai grasinimus prie Sinajaus
ir bausmės nuosprendžius prie Horebo.
8 Tu patepei karalius bausmėms įvykdyti
ir pranašą būti tavo įpėdiniu.
9 Tu buvai paimtas aukštyn ugnies viesule,
vežime su ugningais žirgais.
10 Tau skirta, kaip yra parašyta, ateityje
sušvelninti Dievo pyktį dar jam neįniršus,
atgręžti tėvų širdį į jų vaikus
ir atkurti Jokūbo gimines.
11 Laimingi tie, kurie tave matys,
ir tie, kurie yra užmigę meilėje!
Juk ir mes tikrai gyvensime.
Eliša
12 [3]Kai Elijas buvo viesulo paimtas,
Eliša buvo jo dvasios pripildytas.
Dusyk tiek ženklų jis padarė
ir daug nuostabių darbų visais savo burnos žodžiais.
Savo gyvenime jis niekad nedrebėjo prieš jokį valdovą,
joks žmogus nepajėgė jo įbauginti.
13 Nebuvo nieko, kas jam būtų buvę per sunku;
jo kūnas pranašavo iš ten, kur gulėjo palaidotas.
14 Gyvenime darė stebuklų,
ir po mirties jo darbai buvo nuostabūs.
15 Nepaisant viso to, žmonės negrįžo {pas Dievą}
ir nuo savo nuodėmių nesitraukė,
kol nebuvo išvaryti iš savo krašto
ir išblaškyti po visą žemę.
Bet Judas paliko, mažutė tauta,
su savo valdovu iš Dovydo namų.
16 Kai kurie jų darė, kas buvo teisinga,
o kiti buvo be galo nedori.
Hezekijas
17 [4]Hezekijas įtvirtino savo miestą,
įvesdamas į jo vidų vandenį, –
geležiniais įrankiais prakirto uolas
ir padarė vandens talpyklas.
18 Jam valdant, Sancheribas įsiveržė į kraštą
ir atsiuntė Rab-Šakę iš Lachišo, –
jis grūmojo kumščiu Zionui ir įžūliai didžiavosi.
19 Tuomet žmonių širdis apmirė ir rankos drebėjo, –
jie buvo skausmo apimti lyg gimdančios moterys.
20 Bet jie šaukėsi Viešpaties, kuris yra gailestingas,
tiesdami į jį rankas.
Greitai Šventasis iš dangaus juos išgirdo
ir išgelbėjo juos per Izaiją.
21 Viešpats parbloškė asirų stovyklą,
ir jo angelas juos sunaikino.
Izaijas
22 Nes Hezekijas darė, kas patiko Viešpačiui,
ir tvirtai laikėsi savo protėvio Dovydo kelio,
kaip jam buvo įsakyta didžiojo pranašo Izaijo,
mačiusio tą tiesą savo regėjimuose.
23 Izaijo dienomis saulė atgal paėjėjo,
ir jis prailgino karaliaus gyvenimą.
24 Savo bebaime dvasia jis žvelgė į ateitį
ir guodė liūdinčius Zione.
25 Jis pranašavo apie tai,
kas bus iki to laiko pabaigos, –
apie paslėptus dalykus, kurie turės dar įvykti.
