Jošijas ir pranašai

49 [1]Jošijo vardas yra lyg smilkalų mišinys,
parengtas prityrusio kvepalų gamintojo.
Jo atminimas yra taip saldus,
kaip medus kiekvienam skoniui
ir kaip muzika puotoje.
Juk jis kentėjo dėl mūsų išdavysčių
ir sunaikino bjauriuosius stabus.
Jis buvo nuoširdžiai ištikimas Viešpačiui
ir nedoru laikotarpiu dorai elgėsi.
Išskyrus Dovydą, Hezekiją ir Jošiją,
visi {karaliai} buvo nedori,
nes jie pamesdavo Aukščiausiojo Įstatymą:
Judo karaliai priėjo liepto galą.
Juk jie atidavė savo galybę kitiems
ir savo garbę svetimai tautai.
Svetimieji sudegino šventąjį miestą
ir nusiaubė jo gatves,
kaip Jeremijas buvo pranašavęs.
Juk jie buvo blogai elgęsi su juo,
jau įsčiose pašventintu pranašu,
kad išrautų, nugriautų bei sunaikintų
ir tada atstatytų bei atsodintų.
Ezekielis regėjo Šlovę,
kurią Dievas parodė jam kerubų vežime.
Jis užsiminė ir apie Jobą,
kuris visad ištikimai laikėsi teisumo kelio.
10 Be to, ir Dvylika Pranašų –
tesuklesti jų kaulai iš savo vietos nauja gyvastimi! –
nes jie davė jėgų Jokūbo tautai
ir gelbėjo juos viltingu tikėjimu.

Zerubabelis ir Ješua

11 [2]Kaip galime išgirti Zerubabelį?
Jis buvo lyg antspaudo žiedas ant dešinės,
12 kaip ir Jozadako sūnus Ješua.
Jiedu savo dienomis atstatė aukurą,
pastatė Šventyklą – šventą Viešpačiui,
skirtą amžinai garbei.

Nehemijas

13 Taip pat ir Nehemijo atminimas yra amžinas:
jis vėl mums atstatė išgriautąsias sienas,
įtaisė vartus su skląsčiais
ir atstatė sunaikintus mūsų namus.

Žvilgsnis į praeitį

14 [3]Mažai žemėje tėra buvę tokių kaip Enochas, –
juk jis buvo paimtas iš žemės į aukštybes.
15 Argi gimė kada kitas vyras kaip Juozapas?
Net jo kaulais buvo pasirūpinta!
16 Taip pat ir Šemas, Setas ir Enošas buvo garbingi,
bet Adomas garbingumu viršija visus žmones.

IŠNAŠOS

1 Sir 49, 1–10: Siracidas giria karalių Jošiją, pranašus Jeremiją ir Ezekielį už jų ištikimybę Viešpačiui ir jo Sandoros Įstatymui.

2 Sir 49, 11–13: Zerubabelis ir Ješua, atstatydami atnašų aukurą ir Šventyklą, o Nehemijas, atnaujindamas miesto sienas ir statinius, leido iš Babilonijos tremties grįžusiai bendrijai garbinti Dievą ir tvarkytis pagal Mozės Įstatymą.

3 Sir 49, 14–16: Čia minimi žmonijos protėviai buvo garbingi savo religine laikysena – didžiule pagarba ir klusnumu Dievui. Adomo garbingumą reikia sieti su jo tiesiogine kilme iš Dievo.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.