Vyriausiasis kunigas Simonas
50 1 [1]Didis tarp savo brolių savo tautos šlove
buvo kunigas Simonas, Johanano sūnus, –
jam gyvenant buvo atnaujinti Dievo Namai
ir jo dienomis buvo įtvirtinta Šventykla.
2 Jis padėjo pamatus aukštai dvigubai sienai,
aukštai atraminei Šventyklos aptvaro sienai.
3 Jo dienomis buvo iškasta vandens talpykla –
tvenkinys savo dydžiu lyg jūra.
4 Jis rūpinosi, kaip apsaugoti savo žmones nuo plėšikų,
ir įtvirtino savo miestą prieš apgulą.
5 Koks jis buvo didingas,
kai pažvelgdavo iš Padangtės,
kai išeidavo iš uždangos Namų!
6 Lyg aušrinė tarp debesų,
lyg mėnulio pilnatis iškilmių metu;
7 lyg saulė, šviečianti ant Aukščiausiojo Šventyklos,
lyg vaivorykštė, suspindinti padangių debesyse;
8 lyg rožės pirmienų dienomis,
lyg lelijos prie tekančio šaltinio,
tarsi Libano žaluma vasarą;
9 lyg ugnis ir smilkalai smilkytuve,
tarsi plakto aukso indas,
nusagstytas visokiais brangakmeniais;
10 lyg vešlus alyvmedis, pilnas vaisių,
ir lyg kiparisas, iškilęs virš debesų.
11 Kai jis užsivilkdavo savo garbingą apdarą
ir nešiodavo savo didingus drabužius,
kai pakildavo prie šventojo aukuro,
šventovės kiemui jis suteikdavo didingumo.
12 Kai imdavo atnašų dalis iš kunigų rankų,
stovėdamas prie aukuro žaizdro,
apsuptas brolių kunigų lyg vainiku aplinkui,
jis būdavo tarsi jaunas Libano kedras
palmių kamienų draugėje.
13 Visi Aarono sūnūs didingai
laikydavo rankose Viešpaties atnašą
prieš visą Izraelio bendriją.
14 Kai būdavo atlikęs tarnybą prie aukurų
ir sutvarkęs aukos žaizdrą Aukščiausiajam – Visagaliui,
15 jis ištiesdavo ranką paimti taurės
ir atnašaudavo liejamąsias atnašas – vynuogių kraują.
Jis išliedavo jį prie aukuro papėdės,
malonų kvapą Aukščiausiajam – visų karaliui.
16 Tada Aarono sūnūs sušukdavo
ir pūsdavo kalto metalo trimitus,
kad prieš Aukščiausiąjį
galingai nuskambėtų šauksmai kaip priminimas.
17 Tada visi žmonės kartu skubiai puldavo kniūbsčia,
garbindami savo Viešpatį, Visagalį, Aukščiausiąjį.
18 Tada giesmininkai užtraukdavo šlovės giesmes,
ir virš minios aidėdavo malonios šlovės melodijos.
19 O visi Viešpaties Aukščiausiojo žmonės džiūgaudavo,
melsdamiesi Gailestingajam,
kol vyriausiasis kunigas atlikdavo tarnybą prie aukuro,
atnašaudamas Dievui skirtą auką.
20 Tada Simonas, nulipęs žemyn, ištiesdavo rankas
virš visos izraeliečių bendrijos,
tardamas savo lūpomis Viešpaties palaiminimą
ir pašlovindamas jo vardą.
21 Tada žmonės antrą sykį puldavo kniūbsčia
priimti palaiminimo iš Aukščiausiojo.
Paskatinimas
22 [2]Nūn tad garbinkite visų Dievą,
kuris daro nuostabius darbus žemėje,
taurina mus nuo pat motinos įsčių
ir elgiasi su mumis gailestingai.
23 Tesuteikia jis mums širdies linksmumo,
ir tebūna ramybė mūsų dienomis Izraelyje
kaip senovėje.
24 Tepasilieka jo gerumas nuolat su mumis
ir teišgelbsti jis mus mūsų dienomis!
I. PABAIGA
Judo kaimynai
25 [3]Dviejų tautų nemėgstu visa gyvastimi,
o trečioji nėra net tauta:[4]
26 gyvenančios Seire, filistinų
ir gyvenančių Šecheme kvailųjų žmonių.
Baigiamasis autoriaus žodis
27 [5]Išminties ir supratimo pamokas
šioje knygoje surašiau aš, Jėzus,
Siracho sūnaus Eleazaro sūnus iš Jeruzalės,
kuris išliejo savo širdies išmintį.
28 Laimingas žmogus, kuris jas apmąsto,
išmintingas bus, kas paims jas į širdį!
29 Juk kas laikysis, viskam turės jėgų,
nes pagarbi Viešpaties baimė yra jų turinys.
