F. TOBITO ŠLOVĖS GIESMĖ
13 1 Tada[1] Tobitas tarė:
„Tebūna pašlovintas Dievas,
kuris gyvena amžinai,
nes jo karalystė tveria per visus amžius!
2 Jis ir nuplaka, ir pasigaili,
nubloškia į mirusiųjų pasaulio gelmes
ir parveda iš giliosios bedugnės, –
iš jo rankos niekas negali ištrūkti.
3 Izraelio vaikai, šlovinkite jį tautose,
nes po jas jis išblaškė jus!
4 Net ten jis parodė savo didybę!
Aukštinkite jį visų gyvųjų akivaizdoje,
nes jis yra mūsų Viešpats
ir jis yra mūsų Dievas.
Jis yra mūsų Tėvas,
amžinai jis yra Dievas!
5 Nors jis nuplaks jus už jūsų nedorus darbus,
bet jis vėl bus visiems jums gailestingas.
Jis surinks jus iš visų tautų,
po kurias esate išblaškyti.
6 Kai jūs grįšite pas jį
visa savo širdimi ir visa savo gyvastimi,
darydami, kas teisu, jo akivaizdoje,
tuomet jis atsigręš į jus,
nebeslėps daugiau nuo jūsų savo veido.
Dabar tad pasvarstykite,
ką jis jums yra padaręs,
dėkokite jam visa savo burna.
Šlovinkite teisumo Viešpatį,
aukštinkite amžių Karalių.
Savo tremties šalyje aš jį išpažinsiu,
jo galybę ir didybę
parodysiu tautai, kuri yra nusidėjusi.
Sugrįžkite pas jį, nusidėjėliai,
ir darykite, kas teisu, jo akivaizdoje.
Galbūt maloningai jis pažvelgs į jus
ir bus jums gailestingas.
7 Aš savo ruožtu aukštinu savo Dievą,
ir dangaus Karaliuje mano gyvastis džiūgauja.
8 Tekalba visa tauta apie jo didybę,
teišpažįsta jį Jeruzalėje.
9 O Jeruzale, šventasis mieste!
Jis nuplakė tave už tavo rankų darbus,[2]
bet jis vėl pasigailės teisiųjų vaikų.
10 Išpažink Viešpatį, nes jis geras,
šlovink amžių Karalių,
idant jo Padangtė tavyje
būtų atstatyta su džiaugsmu.
Tepradžiugina visus tavo tremtinius;
tepuoselėja visus tavo kenčiančius
per visas ateinančias kartas.
11 Visiems žemės pakraščiams švies ryški šviesa:
daug tautų ateis pas tave iš toli toli,
gyventojai tolimiausių žemės pakraščių,
patraukti prie tavęs Viešpaties Dievo vardo,
nešdami dovanas savo rankose Dangaus Karaliui.
Karta po kartos giedos tavyje džiaugsmo giesmę,
amžinai tvers išrinktojo miesto vardas.
12 Tebūna prakeikti, kas tave įžeidžia blogu žodžiu,
tebūna prakeikti, kas tave užkariauja
ir išgriauna tavo sienas,
tebūna prakeikti, kas nugriauna tavo bokštus
ir sudegina tavo namus!
Bet tebūna amžinai palaiminti,
kurie tave gerbia!
13 Eik tad ir džiaukis teisiųjų vaikais,
nes jie bus surinkti
ir šlovins amžių Viešpatį.
14 Palaiminti tie, kurie tave myli,
palaiminti tie, kurie džiaugiasi tavo gerove.
Palaiminti ir žmonės, kurie sielojasi su tavimi
dėl tavo kančių,
nes jie džiaugsis su tavimi
ir amžinai liudys tavo garbę.
15 Mano dvasia šlovina Viešpatį,
didįjį Karalių!
16 Jeruzalė bus atstatyta
kaip amžinieji jo Namai.
Koks laimingas būsiu,
jeigu mano palikuonių likutis išliks,
kad galėtų pamatyti
tavo garbę ir išpažinti dangaus Karalių.
Jeruzalės vartai bus statomi iš safyro ir smaragdo,
visos jos sienos iš brangiųjų akmenų.
Jeruzalės bokštai bus statomi iš aukso,
visos jų dantytos viršūnės iš gryno aukso.
17 Jeruzalės gatvės bus grįstos
rubinais ir Ofyro akmenimis.
18 Jeruzalės vartai giedos džiaugsmo giesmes
ir visi jos namai šauks:
‘Aleliuja! Tebūna pašlovintas Izraelio Dievas!’
O palaimintieji šlovins jo šventąjį vardą
dabar ir per amžius“.
{Tobito šlovės giesmės pabaiga.}
