1 1 Jn 5, 1: Iš Dievo gimusįjį: kiekvieną žmogų, Dievo įvaikį.
2 1 Jn 5, 3: Plg. Mt 11, 29–30.
3 1 Jn 5, 4: Plg. Jn 16, 33; Įst 30, 11.
4 1 Jn 5, 6: Vanduo ir kraujas: Kristaus mesijinės veiklos ženklai, išreiškiantys Krikštą ir kryžių (žr. Jn 19, 34). Greičiausiai autorius prieš ano meto klaidas norėjo akcentuoti Kristaus kančios realumą. Antai Kerintas mokė, jog krikšto momentu atėjusi Dvasia palikusi Jėzų prieš kruviną mirtį.
5 1 Jn 5, 7–8: Kai kurie vėlesni rankraščiai praplečia: Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia, ir tie trys sutaria. Ir yra trys liudytojai žemėje: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria. Senieji graikiški rankraščiai ir Neovulgata teturi trumpąjį tekstą.
6 1 Jn 5, 13: Pirmasis Jono laiškas baigiamas visiškai panašiai kaip jo Evangelija (plg. Jn 20, 31), paskui dar eina papildymai kaip ir Evangelijos pabaigoje (Jn 21).
7 1 Jn 5, 16: Nuodėmė iki mirčiai: nuodėmė, pražudanti amžinąjį gyvenimą žmoguje, anot Mt 12, 31, yra nuodėmė prieš Šventąją Dvasią, prieš tiesą. Šiame tekste greičiausiai kalbama apie apostaziją, t. y. apie Kristaus išsižadėjimą ar jo dievystės neigimą (plg. 1 Jn 4, 3).
8 1 Jn 5, 19: Plg. Jn 8, 47; 12, 31 ; 14, 30; Gal 1, 4.