1 2 Kar 1, 2: ... Baal-Zebubą: izraeliečiai filistinų dievą Baal-Zebulą, t. y. Princą Baalą, pajuokdami vadino Baal-Zebubu, t. y. Musių Baalu. Tai liudija ir Naujasis Testamentas Mt 10, 25 ir Lk 11, 15 tekste. Ilgainiui Baal-Zebubas buvo susietas su aramėjišku žodžiu Baaldebaba, kuris reiškė priešą, suteikiant senam filistinų dievo vardui velnio, arba šėtono, reikšmę.
2 2 Kar 1, 8: Apsivilkęs gauruotu drabužiu: gauruotas drabužis buvo atsiskyrėlio ir pranašo ženklas. Jonas Krikštytojas vilkėjo tokiu drabužiu. Žr. Mt 3, 4; Mk 1, 6.
3,4 2 Kar 1, 10. 12: Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus {t. y. iš Dievo}: hebrajų kalba Dievo vyras – iš ‘Elohim ir ugnis iš dangaus {t.y. iš Dievo} – eš min hašamajim panašiu skambesiu sudaro žodžių žaismą. Pasakojimu buvo norima iškelti pranašo orumą ir galybę Dievo, kuriam tarnavo pranašas. Gailestingumas, Dievo rodomas ir nedorėliams, aprašomas Išm 11, 17 – 12, 22 skaitinyje. Pranašas Elijas žinojo apie Dievo gailestingumą. Žr. 1 Kar 21, 28–29.
5 2 Kar 1, 17: ... Jehoramas: 2 Kar knygoje vardas Jehoramas, arba Joramas, yra dažnas. Juo ženklinama ir Judo karalius, Jehošafato sūnus bei įpėdinis (848–841 m. prieš Kristų), ir Izraelio karalius (852–841 m. prieš Kristų).