Abdijo knyga

A. EDOMAS KALTINAMAS UŽ ŽIAURUMĄ

1 Abdijo regėjimas.
Taip kalbėjo Viešpats Dievas apie Edomą:
– Girdėjome pranešimą iš Viešpaties,
pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms:
„Kilkite! Kilkime į karą prieš jį!“
Tikėk manimi! Padarysiu tave mažiausią tarp tautų,
tu būsi visiškai paniekintas.
Tave apakino įžūli širdis, –
tave, gyvenantį uolų plyšiuose,
turintį būstą aukštumose.
Sakai savo širdyje:
„Kas gali mane nulaipinti žemėn?“
Nors skraidytum aukštai kaip erelis,
nors tavo lizdas būtų sukrautas tarp žvaigždžių,
iš ten tave nulaipinsiu, – tai Viešpaties žodis.
[1]Jei vagys ateitų pas tave ar plėšikai nakčia,
kaip tu galėtum būti taip sunaikintas!
Argi jie nevogtų tik tiek, kiek jiems gana?
Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų parankų?
Kaip Esavas buvo apiplėštas
ir jo sankaupos išnaršytos!
Prie sienos nustūmė tave visi tavo sąjungininkai;
tave apgavo, prislėgė tavo bičiuliai; valgantieji tavo duoną
paspendė tau spąstus. To jis visiškai nesupranta![2]
Argi tą dieną, – tai Viešpaties žodis, –
nesunaikinsiu išminčių[3] Edomo ir supratimo Esavo kalno?
Temanai,[4] tavo galiūnai praras drąsą
ir bus sunaikinti visi iki vieno Esavo kalne.
10 Už žudynes ir smurtą,
padarytą savo broliui Jokūbui,[5] rausi iš gėdos
ir būsi sunaikintas amžinai.
11 [6]Tą dieną, kai laikeisi nuošaliai, –
tą dieną, kai svetimieji nešėsi jo turtus
ir svetimšaliai ėjo pro jo vartus
bei metė burtą dėl Jeruzalės,
ir tu buvai kaip vienas iš jų.
12 Neturėjai džiaugtis jo nelaime savo brolio dieną;
neturėjai džiūgauti dėl Judo žmonių
jų žuvimo dieną;
neturėjai išdidžiai kalbėti kančios dieną!
13 Neturėjai eiti į mano tautos vartus
jų nedalios dieną;
bent tu neturėjai džiaugtis Judo nelaime
jo nedalios dieną;
neturėjai grobti jo nuosavybės jo nedalios dieną!
14 Neturėjai stotis ant kryžkelių jo pabėgėlių žudyti;
neturėjai išduoti jo išlikusiųjų jo kančios dieną!

B. TAUTŲ TEISMAS VIEŠPATIES DIENĄ

15 Arti yra Viešpaties diena visoms tautoms!
Kaip tu darei, taip bus tau daroma;
tavo darbai užgrius atgal ant tavo galvos.
16 Kaip jūs gėrėte[7] mano šventajame kalne,
taip gers visos tautos be perstojo.
Taip! Jos gers, kol ims švepluoti, –
bus jų tarsi niekad nebūta.
17 [8]Bet Siono kalne bus išlikusieji, – kalnas bus šventas;
Jokūbo namai iškraustys tuos, kurie buvo juos iškraustę.
18 Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai liepsna,
o Esavo namai ražienos, – jie padegs jas ir suris.
Neišliks nė vienas iš Esavo namų, nes Viešpats taip kalbėjo!

C. IZRAELIO TREMTINIAI GRĮŠ

19 Gyvenantieji Negebe užims Esavo kalną, o gyvenantieji Šefeloje – filistinų kraštą. Jie užims Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o Benjaminas užims Gileadą. 20 Izraelio tremtiniai, esantieji Halahe, užims Finikiją lig pat Zarefatos,[9] o Jeruzalės tremtiniai, esantieji Sefarade, užims Negebo miestus. 21 Išgelbėtieji[10] kops į Siono kalną valdyti Esavo kalno, o karalystė bus Viešpaties!

IŠNAŠOS

1 Abd 1, 5: Vagis gali nepastebėti vertingų dalykų, o vynuogių rinkėjas palieka šį tą vargšams pasirinkti, tačiau Dievas Edomą visiškai sunaikins.

2 Abd 1, 7: To jis visiškai nesupranta: klastingi Edomo sąjungininkai garantuoja vienas kitam, jog Edomas neturi jokio supratimo, kad galėtų gintis.

3 Abd 1, 8: ... išminčių: Edomas buvo garsus savo išminčiais. Žr. Jer 49, 7.

4 Abd 1, 9: Temanai: vienas iš vardų, duotų kraštui Palestinos pietryčiuose. Čia juo vadinamas Edomas. Esavas: šiame tekste Esavas ženklina kraštą – Edomą.

5 Abd 1, 10: ... savo broliui Jokūbui: Esavas, vadinamas ir Edomu, ir Jokūbas, Judo tėvas, buvo Izaoko sūnūs (žr. Pr 25, 24–28).

6 Abd 1, 11: Babiloniečiams užėmus Judo karalystę ir ištrėmus jos gyventojus, Edomas užėmė jos pietines sritis. Be to, edomiečiai įsitraukė į karą su Judu ir padėjo babiloniečiams naikinti jo gyventojus.

7 Abd 1, 16: Kaip jūs gėrėte: Viešpats kreipiasi į Judo gyventojus. Kaip Jeruzalės žmonės gėrė bausmės taurę, taip bausmės taurę gers tautos, o ypač Edomas. Gerti Dievo pykčio taurę yra dažnai Šventajame Rašte vartojamas vaizdingas posakis. Žr. Job 21, 20; Iz 19, 14; Jer 25, 15–16.

8 Abd 1, 17–19: Izraelis bus atkurtas ir valdys savo engėjų kraštus. Prie išlikusiųjų Judo karalystės žmonių prisidės grįžusieji Šiaurinės Izraelio karalystės žmonės.

9 Abd 1, 20: Zarefata: Finikijos miestas į šiaurę nuo Tyro (žr. 1 Kar 17, 10). Idealiosios Ezekielio naujojo Izraelio ribos buvo kur kas toliau šiaurėje (žr. Ez 47, 13–23). Sefaradas: turbūt Sardis vakarinėje Mažojoje Azijoje. Vėlesni rabinai manė, kad tai buvo Ispanija.

10 Abd 1, 21: Išgelbėtieji: pergalingi izraeliečiai. Jie valdys savo priešus, sekdami senovės teisėjų pavyzdžiu (žr. Ts 3, 9. 15. 31; 10, 1).

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.