1 Abd 1, 5: Vagis gali nepastebėti vertingų dalykų, o vynuogių rinkėjas palieka šį tą vargšams pasirinkti, tačiau Dievas Edomą visiškai sunaikins.
2 Abd 1, 7: To jis visiškai nesupranta: klastingi Edomo sąjungininkai garantuoja vienas kitam, jog Edomas neturi jokio supratimo, kad galėtų gintis.
3 Abd 1, 8: ... išminčių: Edomas buvo garsus savo išminčiais. Žr. Jer 49, 7.
4 Abd 1, 9: Temanai: vienas iš vardų, duotų kraštui Palestinos pietryčiuose. Čia juo vadinamas Edomas. Esavas: šiame tekste Esavas ženklina kraštą – Edomą.
5 Abd 1, 10: ... savo broliui Jokūbui: Esavas, vadinamas ir Edomu, ir Jokūbas, Judo tėvas, buvo Izaoko sūnūs (žr. Pr 25, 24–28).
6 Abd 1, 11: Babiloniečiams užėmus Judo karalystę ir ištrėmus jos gyventojus, Edomas užėmė jos pietines sritis. Be to, edomiečiai įsitraukė į karą su Judu ir padėjo babiloniečiams naikinti jo gyventojus.
7 Abd 1, 16: Kaip jūs gėrėte: Viešpats kreipiasi į Judo gyventojus. Kaip Jeruzalės žmonės gėrė bausmės taurę, taip bausmės taurę gers tautos, o ypač Edomas. Gerti Dievo pykčio taurę yra dažnai Šventajame Rašte vartojamas vaizdingas posakis. Žr. Job 21, 20; Iz 19, 14; Jer 25, 15–16.
8 Abd 1, 17–19: Izraelis bus atkurtas ir valdys savo engėjų kraštus. Prie išlikusiųjų Judo karalystės žmonių prisidės grįžusieji Šiaurinės Izraelio karalystės žmonės.
9 Abd 1, 20: Zarefata: Finikijos miestas į šiaurę nuo Tyro (žr. 1 Kar 17, 10). Idealiosios Ezekielio naujojo Izraelio ribos buvo kur kas toliau šiaurėje (žr. Ez 47, 13–23). Sefaradas: turbūt Sardis vakarinėje Mažojoje Azijoje. Vėlesni rabinai manė, kad tai buvo Ispanija.
10 Abd 1, 21: Išgelbėtieji: pergalingi izraeliečiai. Jie valdys savo priešus, sekdami senovės teisėjų pavyzdžiu (žr. Ts 3, 9. 15. 31; 10, 1).