Trečioji nelaimė
6 1 [1]Vargas tiems, kurie Sione savimi patenkinti,[2]
ir tiems, kurie ant Samarijos kalno saugiai jaučiasi,[3] –
vargas tautų pirmūnės žymūnams,
kuriais kliaujasi Izraelio namai!
2 Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite, o iš ten į Hamatą – šaunųjį,
tada nusileiskite į filistinų Gatą.
Ar esate geresni už šias karalystes,
ar jūsų šalis didesnė už jų šalį?
3 Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną,
tačiau greitinate smurto viešpatavimą!
4 Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose,
dykaduoniauja savo guoliuose,
valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo!
5 Jie rėkauja dainos posmus, pritariant arfai,
ir tarsi Dovydas išranda sau muzikos įrankius.
6 Jie geria vyną taurėmis ir tepasi rinktiniais aliejais,
tačiau dėl Juozapo žūties nesisieloja!
7 Todėl dabar jie pirmieji išeis į tremtį,
pasibaigs dykaduonių lėbavimas.
8 Viešpats Dievas prisiekė savimi, –
tai Viešpaties, Galybių Dievo, žodis. –
Bjauriuosi Jokūbo išdidumu, neapkenčiu jo tvirtovių, –
atiduosiu {priešams} miestą ir visa, kas yra jame.
9 Jei išliktų dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs.
10 Ir jei kurio nors giminaitis, – deginantis mirusiuosius, – paims kūną išnešti iš namų ir sakys slypinčiam namų viduje: „Ar dar kas nors yra su tavimi?“ – o jis atsakys: „Nėra nė vieno!“ Tuomet giminaitis sakys: „Ša, tylėk! Mes neturime minėti Viešpaties vardo.“
11 Štai! Viešpats įsako,
ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius,
o mažesnis į skeveldras.
12 Argi gali arkliai[4] šuoliuoti uolomis?
Ar aria kas nors jaučiais[5] jūrą?
Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais
ir teisumo vaisių metėlėmis.
13 Jūs, kurie džiaugiatės Lo-Debaru[6] ir sakote:
„Argi ne savo pačių jėga užėmėme Karnajimus?“[7]
14 Iš tikrųjų, Izraelio namai,
siunčiu prieš jus tautą,[8] –
tai Viešpaties, Galybių Dievo, žodis, –
jie engs jus nuo Lebo-Hamato perėjos
net iki Arabos tarpeklio.