Apaštalų darbai

A. KRIKŠČIONIŲ MISIJOS PARENGIMAS

1 1 Pirmoje knygoje[1], Teofili, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė 2 iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.[2] 3 Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę. 4 Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado[3], apie kurį, – tarė jis, – esate girdėję iš mano lūpų; 5 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia[4].“

Mokiniai mato Jėzų žengiant į dangų

6 Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“[5] 7 Jis atsakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. 8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių.“[6]

9 Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. 10 Kai jie akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais 11 ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.“

Apaštalų būrys ir moterys

12 Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną[7].

13 Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje[8], kur buvo apsistoję. Ten buvo Petras ir Jonas, Jokūbas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. 14 Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais[9].

Motiejus išrenkamas apaštalu

15 Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių[10], – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: 16 [11]„Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. 17 Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje. 18 [12]Bet jis niekšybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, plyšo pusiau, ir visi jo viduriai išėjo. 19 Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamáh, tai reiškia: ‘Kraujo sklypas’. 20 Beje, Psalmių knygoje parašyta:

Jo kiemas dykviete tepavirsta,

ir tegul niekas tenai nebegyvena,

ir:

Tegul kitas perima jo tarnystę.[13]

21 Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų, 22 pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju[14].“

23 Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų. 24 Paskui meldėsi: „Tu, Viešpatie, kuris visų širdis pažįsti, parodyk, katrą iš šių dviejų pasirenki, 25 kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią.“ 26 Tada metė burtus[15], ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.

❮

❯

Apd 1 k2022

©

Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright
⇱

Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

⋮

✕

Pasirinkite, ką matysite šiame lange:

BIBLIJOS tekstas

Pagalba STUDIJOMS
   NUORODOS: Išnašos | Sąsajos
   ĮVADAI: Testamento | Grupės | Knygos
   SANTRUMPOS
   PRIEDAI
✛
✕

NUORODOS ĮVADAI SANTRUMPOS PRIEDAI

Išnašos Sąsajos

IŠNAŠOS

1 Apd 1, 1: Pirma knyga: Evangelija pagal Luką.

2 Apd 1, 2: Plg. Lk 24, 49.

3 Apd 1, 4: Tėvo pažadas: pažadas atsiųsti Šventąją Dvasią (žr. Jn 14, 16. 26).

4 Apd 1, 5: Plg. Lk 3, 15. Jono krikštas tebuvo simbolis būsimojo, Jėzaus įsteigsimojo Krikšto, teikiančio antgamtinį atgimimą ir gyvenimą.

5 Apd 1, 6: Čia pasirodo, kad mokiniai tebegyveno grynai žemiškomis iliuzijomis apie Mesijo karalystę. Iš tiesų reikėjo Šventosios Dvasios apšvietimo, kad jie suvoktų, jog Jėzaus paskelbtoji Dievo Karalystė anaiptol ne politinė valstybinė viešpatija, bet visų pirma antgamtinio gyvenimo bendruomenė, siekianti antgamtinių tikslų.

6 Apd 1, 8: Šiais žodžiais Išganytojas nurodo, kad Dievo Karalystė negali apsiriboti viena tauta. Šventoji Dvasia laipsniškai ves apaštalus evangelizuoti visų tautų. Apaštalų darbai ir atskleidžia šį Šventosios Dvasios vadovaujamą mokinių kelią iš siauro nacionalizmo į visuotinę Bažnyčią.

7 Apd 1, 12: Pagal žydų papročius šabo dieną būdavo leidžiama nueiti apie 1 km.

8 Apd 1, 13: Tai buvo arba Paskutinės vakarienės salė ant Siono kalno, arba Jono Morkaus motinos namo viršutinis aukštas (plg. Apd 12, 12).

9 Apd 1, 14: Apie Jėzaus brolius žr. Mt 12, 46 paaiškinimą.

10 Apd 1, 15: Čia broliais vadinami visi Jėzaus mokiniai.

11 Apd 1, 16: Plg. Ps 40 (41), 10.

12 Apd 1, 18–19: Plg. Mt 27, 3–10.

13 Apd 1, 20: Tekstas rodo, kad Bažnyčioje jau buvo aiškus bažnytinių pareigų ir tarnysčių supratimas.

14 Apd 1, 22: Jėzaus prisikėlimo liudytojas: apaštalo titulas ir pareiga.

15 Apd 1, 26: Burtų metimas, norint sužinoti Dievo valią, buvo pasisavintas iš ST papročių (žr. Sk 26, 52 ir t.; Joz 7, 14; Pat 16, 33).

SĄSAJOS

❮

❯