22 [1]Angelas parodė man gyvybės vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto. [2]Aikštės viduryje, tarp upės atšakų, auga gyvybės medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai tinka tautoms gydyti. Nieko prakeiktino nebebus. Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas, ir Dievo tarnai garbins jį. Jie regės jo veidą, ir jų kaktose bus jo vardas. [3]Nakties nebebus, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius.

G. EPILOGAS

Tuomet jis man pasakė: „Šie žodžiai patikimi ir tikri. Viešpats, pranašų dvasių Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus. Štai aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!“
Aš, Jonas, visa tai mačiau ir girdėjau. Išgirdęs ir pamatęs aš puoliau po kojų rodžiusiam angelui, norėdamas jį pagarbinti. Bet jis įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!“
10 Jis sako man: „Neslėpk pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas. 11 Piktadarys toliau tedaro piktadarybes, kas susitepęs, tesusitepa dar labiau, teisusis toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja. 12 Štai aš veikiai ateinu, atsinešdamas atlygį, ir kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus. 13 Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga. 14 Palaiminti, kurie išsiplauna savo drabužius, kad įgytų teisę į gyvybės medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą. 15 O lauke lieka šunys[4], burtininkai, palaidūnai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro.
16 „Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie Bažnyčias[5]. Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!“
17 Ir Dvasia, ir sužadėtinė[6] kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens.
18 Aš pareiškiu kiekvienam, kuris klauso šios knygos pranašystės žodžių: „Jeigu kas prie jų ką pridės – Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. 19 Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių – Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje.“
20 Tas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau![7]
21 Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais! Amen!

IŠNAŠOS

1 Apr 22, 1: Plg. Ez 47, 1–12; Zch 14, 8; Jl 4, 18; Pr 2, 9. Upę galima suprasti kaip Šventosios Dvasios simbolį – Šventoji Dvasia yra antgamtinės gyvybės teikėja.

2 Apr 22, 2–3: Gyvybės medis tarp upės atšakų primena rojaus aprašymą, ypač Pr 2, 10. Drauge čia atšaukiamas draudimas grįžti į rojaus palaimą, paskelbtas Pr 3, 22–24. Tarp upės atšakų – pažodžiui galima versti ir taip: vienoje bei kitoje upės pusėje auga gyvybės medis.

3 Apr 22, 5–6: Plg. Dan 2, 28; 8, 26; 7, 18. 27.

4 Apr 22, 20: Ateik, Viešpatie Jėzau!: liturginis pirmųjų krikščionių šūkis (Maranata – žr. 1 Kor 16, 22 paaiškinimą).

5 Apr 22, 16: Apie Bažnyčias – galima versti ir Bažnyčiose.

6 Apr 22, 17: Dvasia – Šventoji Dvasia; sužadėtinė – Bažnyčia.

7 Apr 22, 20: Ateik, Viešpatie Jėzau! – liturginis pirmųjų krikščionių šūkis (Maranata – žr. 1 Kor 16, 22 paaišk.).

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.