4 1 Ji yra Dievo įsakymų knyga, amžinai tveriantis įstatymas.
Kas tik jo laikosi, atras gyvenimą,
kas jo nesilaiko, mirs.
2 Sugrįžk, Jokūbai, stverkis jos,
eik jos nušviestas į spindesį.
3 Savo garbės kitam neatiduok
nei savo pirmumo teisės – svetimai tautai.
4 Izraeli, mes esame laimingi,
nes mums apreikšta, kas Dievui patinka.“
C. JERUZALĖ GUODŽIA TREMTINIUS
5 Drąsos, mano tauta,
tu, Izraelio likuti!
6 Buvote parduoti tautoms
ne sunaikinimui.
Buvote atiduoti priešams,
nes rūstinot Dievą.
7 Užrūstinot savo Kūrėją,
dėdami atnašas demonams,
o ne Dievui.
8 Užmiršot amžinąjį Dievą,
kuris jus penėjo,
ir nuliūdinot Jeruzalę,
kuri jus auklėjo.
9 Juk ji, matydama užgriūvantį jus Dievo pyktį,
sakė: „Klausykitės jūs, Siono kaimynai,
atsiuntė man Dievas didelį skausmą.
10 Juk aš mačiau nelaisvę,
kurią Amžinasis atsiuntė
mano sūnums ir dukterims.
11 Su džiaugsmu juos auklėjau,
bet su verksmu ir skausmu juos išleidau.
12 Tenedžiūgauja nė vienas,
kad aš našlė, netekusi daugelio.
Dėl savo vaikų nuodėmių
likau nelaiminga, –
dėl to, kad jie nuklydo nuo Dievo Įstatymo,
13 nepaisė jo įstatų,
nėjo Dievo įsakymų keliais
ir nežengė jo teisumo nurodytais takais.
14 Ateikite, Siono kaimynai,
prisiminkite mano sūnų ir dukterų nelaisvę,
siųstą jiems Amžinojo.
15 Jis atvedė prieš juos tautą iš toli,
nuožmią tautą, šnekančią svetima kalba,
neturinčią pagarbos senam
nei pasigailėjimo vaikui.
16 Mylimus sūnus jie atėmė iš šios našlės,
paliko mane vienišą, be dukterų.
17 Kuo gi aš galiu jums padėti?
18 Tik tas, kuris sukėlė jums tiek nelaimių,
tegali jus išgelbėti iš priešų rankos.
19 Eikite, mano vaikai, eikite:
pasiliksiu nelaiminga.
20 Nusivilkau ramybės drabužį, apsivilkau ašutine prašymo maldai
ir, kol būsiu gyva, šauksiuos Amžinojo.
21 Drąsos, mano vaikai!
Šaukitės Dievo,
kuris išgelbės jus iš priespaudos –
iš priešų rankos.
22 O aš patikėjau Amžinajam jūsų išgelbėjimą,
atėjo man džiaugsmas iš Šventojo
dėl gailestingumo, kuris greitai pasieks jus
nuo Amžinojo, jūsų Gelbėtojo.
23 Su verksmu ir skausmu aš jus išleidau,
bet Dievas jus man parves
su linksmybe ir džiaugsmu amžiams.
24 Kaip Siono kaimynai neseniai matė jūsų nelaisvę,
taip veikiai jie matys jums Dievo duotą išgelbėjimą,
ateinantį su didžia Amžinojo garbe ir žėrėsiu.
25 Vaikai, kantriai kęskite pyktį,
kuris atėjo jums iš Dievo.
Priešai tave persekiojo,
veikiai matysi jų sunaikinimą
ir lipsi jiems ant sprando.[1]
26 Mano išlepinti vaikai žengė duobėtu keliu,
priešų varomi it pagrobta kaimenė.
27 Būkite drąsūs, vaikai!
Šaukitės Dievo,
nes tas, kuris jums tai atsiuntė,
jus prisimins!
28 Kaip buvote nuolat nusiteikę nuklysti nuo Dievo,
taip dabar dešimt kartų labiau jo ieškokite,
29 nes tas, kuris atsiuntė jums nelaimes,
sugrąžins su išgelbėjimu jums ir amžiną džiaugsmą.“
D. JERUZALĖ PAGUODŽIAMA
30 „Drąsos, Jeruzale!
Tas, kuris tau vardą davė,
tave paguos.
31 Baiminasi tie, kurie tave skriaudė ir
džiūgavo dėl tavo žlugimo.
32 Baiminasi miestai, kur tavo vaikai vergavo,
baiminasi miestas,[2] paėmęs tavo sūnus.
33 Kaip anas miestas džiaugėsi dėl tavo žlugimo
ir džiūgavo dėl tavo griuvėsių,
taip jis sielvartaus dėl savo sunaikinimo.
34 Atimsiu jam džiaugsmą turėti aibę gyventojų, –
virs gedulu jo džiūgavimas.
35 Amžinojo ugnis ant jo kris ilgą laiką,
ir nuo tada jame apsigyvens demonai.[3]
36 Pažvelk į rytus, Jeruzale!
Pamatyk džiaugsmą,
kuris tau sklinda iš Dievo.
37 Štai! Džiūgaudami Dievo šlove,
pareina tavo vaikai,
kuriuos kadaise išleidai,
Šventojo žodžiu surinkti iš rytų ir vakarų.
