Izraelio karalių apraudojimas
19 1 O tu pradėk raudą apie Izraelio vadus
2 ir sakyk: kas per liūtė buvo tavo motina tarp liūtų![1]
Tarp jaunų liūtų ji ilsėjosi,
augindama savo liūtukus.
3 Ji išaugino vieną iš savo liūtukų, –
jaunu liūtu jis tapo.
Išmoko pasigauti grobį,
rijo žmones.
4 Apie jį išgirdo tautos, –
jų duobėje buvo pagautas.
Jos nutempė jį apkaustytą grandinėmis
į Egipto kraštą.
5 Pajutusi, kad ji bejėgė
ir nebėra vilties išgelbėti,
liūtė paėmė kitą iš savo liūtukų,
jaunu liūtu jį padarė.
6 Jis sėlino vogčiomis tarp liūtų, –
jaunu liūtu tapo.
Išmoko pasigauti grobį,
rijo žmones.
7 Griovė jų tvirtoves,
niokojo jų miestus.
Kraštą ir visus gyventojus
apėmė siaubas nuo jo baisaus riaumojimo.
8 Susibūrė prieš jį tautos
iš visų šalių aplinkui,
užmetė ant jo savo kilpas, –
jų duobėje buvo pagautas.
9 Jos uždarė jį į narvą apkaustytą grandinėmis,
nugabeno pas Babilono karalių
ir įkalino tvirtovėje,
kad jo balsas nebeaidėtų
Izraelio kalnuose.
10 Tavo motina buvo kaip vynmedis[2] vynuogyne,
pasodintas prie vandens,
vaisingas ir šakotas nuo vandenų gausos.
11 Jo tvirtasis kamienas[3] tapo
valdovo skeptru;
jis iškilo aukštai tarp storų šakų, –
iš toli matomas dėl savo šakoto aukštumo.
12 Bet jis buvo išrautas su įniršiu
ir numestas ant žemės:
rytys jį nudžiovino,
jo vaisius buvo nuskintas,
o jo tvirtasis kamienas išdžiūvo,
ugnis jį surijo.
13 Nūnai jis yra persodintas į dykumą,
sausą ir išdegintą kraštą.
14 Ugnis išėjo iš jo kamieno,
surijo šakas ir vaisių.
Jis nebeturi jokio kamieno,
jokio valdovo skeptro.
Tai yra rauda ir rauda turi likti.
