Ritinio regėjimas

2 1 Ir jis man tarė: „Marusis,[1] stokis ant kojų, ir aš kalbėsiu su tavimi!“ 2 Kai jis man kalbėjo, dvasia[2] įėjo į mane ir pastatė mane ant kojų. Aš klausiausi to, kuris man kalbėjo. 3 Jis man sakė: „Marusis, aš siunčiu tave pas Izraelio vaikus, – pas maištaujančią tautą, – jie sukilo prieš mane. Jie ir jų tėvai maištavo prieš mane iki pat šios dienos. 4 Palikuonys, pas kuriuos tave siunčiu, yra įžūlūs ir kietaširdžiai. Bet tu jiems sakysi: ‘Taip kalbėjo Viešpats Dievas’. 5 Klausys jie ar atsisakys klausyti, – nes jie yra maištingi namai, – bet tegu sužino, kad tarp jų buvo pranašas.
6 O tu, marusis, jų nebijok,
nebijok nei jų žodžių,
nors tave suptų dilgėlės ir erškėčiai
ir sėdėtum ant skorpionų.[3]
Dėl jų žodžių neturėk baimės,
dėl jų veidų nenustok drąsos,
nes jie maištingi namai.
7 Tu turi perduoti jiems mano žodžius, ar jie klauso, ar atsisako klausyti, nes jie yra maištingi namai.
8 O tu, marusis, klausykis, ką aš tau kalbu, ir nebūk maištingas kaip maištingieji namai. Atverk savo burną ir suvalgyk, ką duodu.“ 9 Pažvelgiau, ir štai ranka, ištiesta manęs link, laikanti prirašytą ritinį. 10 Jis išvyniojo jį prieš mane, – ritinys buvo prirašytas iš vidaus ir iš lauko pusės. Jame buvo parašyta: „Raudos, gedulas ir dejonės.“

IŠNAŠOS

1 Ez 2, 1: Marusis: hebrajiškai ben-adam, t. y. žmogaus sūnus. Dievo kreipimasis į pranašą Ezekielio knygoje. Šiuo kreipimosi būdu pabrėžiama žmogaus atskyrimas nuo Dievo.

2 Ez 2, 2: Dvasia: gyvybinė jėga, kurios šaltinis yra Dievas, leidžianti pranašui išgirsti Dievo žodį. Žr. Ez 8, 3; 9, 24; 11, 1.

3 Ez 2, 6: Nors ... ir sėdėtum ant skorpionų: pranašas turi būti pasiruošęs labai kandžiam prieštaravimui.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.