2. Pranašavimai Judo karalystei ir Jeruzalei

Simboliniai apgulos ir tremties pranašavimai

4 1 „Tu, marusis, paimk plytą ir pasidėk ją prieš save. Nubraižyk ant jos miestą – Jeruzalę. 2 Surenk prieš ją apgulą, – pastatyk prieš ją apgulos bokštus, apjuosk ją pylimu, įrenk kareivių būstus ir iš visų pusių padėk mūrdaužius. 3 Tuomet pasiimk geležinę skardą ir pastatyk ją kaip geležinę sieną tarp savęs ir miesto. Atsigręžk veidu į jį, – tebūna jis apgultas. Ryžtingai tęsk jo apsupimą. Tai yra ženklas Izraelio namams.
4 Paskui gulkis ant kairiojo šono ir užsikrauk Izraelio namų bausmę, nes tiek dienų, kiek ant jo gulėsi, neši jų bausmę. 5 Jų bausmės metus skaičiuoju tau jų dienų skaičiumi – tris šimtus devyniasdešimt.[1] Taip tu kęsi bausmę už Izraelio namus. 6 Kai ją būsi atlikęs, gulkis antrąkart, bet ant dešiniojo šono, ir kęsi bausmę už Judo namus. Skiriu tau keturiasdešimties dienų[2] trukmę, – po vieną dieną už kiekvienus metus. 7 Atsigręžk veidu į Jeruzalės apgulą ir, pakėlęs nuogą ranką,[3] pranašauk jai. 8 Štai! Pririšu tave virvėmis, kad negalėtumei apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol nebūsi pabaigęs savo apgulos dienų.
9 [4]Tu pasiimk kviečių, miežių, pupų, lęšių, sorų ir speltų, supilk juos į vieną indą ir išsikepk duonos. Ją turėsi valgyti tiek dienų, kiek gulėsi ant savo šono, – tris šimtus devyniasdešimt dienų. 10 Maistas, kurį valgysi, bus atsvertas, – dvidešimt šekelių dienai. Valgysi jį nustatytu laiku. 11 Vanduo, kurį gersi, bus atseikėtas, – šeštadalis hino. Gersi jį nustatytu laiku. 12 Valgysi kaip miežinį paplotį, visų akivaizdoje išsikepdamas ant žmogaus išmatų ugnies.“
13 Viešpats tarė: „Šitaip valgys Izraelio žmonės savo suteptą duoną tautose, po kurias juos išblaškysiu.“ 14 Aš priešinausi: „Ai, ai, ai, Viešpatie Dieve! Aš savęs niekad nesutepiau, – nuo pat savo mažumės iki šiol nesu valgęs nei dvėsenos, nei žvėrių sudraskyto gyvulio, – jokia sutepta mėsa nepateko į mano burną.“ 15 O jis man atsakė: „Gerai, leidžiu tau naudoti galvijų mėšlą vietoj žmogaus išmatų. Ant jo ugnies kepk sau duoną.“
16 Tuomet jis kalbėjo: „Marusis, tikėk manimi! Nulaušiu Jeruzalės duonos ramstį.[5] Atsvėrę ir susirūpinę jie valgys duoną; atseikėję ir išsigandę jie gers vandenį. 17 Stokodami duonos ir vandens, prislėgti už savo kaltę, jie žvelgs vienas į kitą pagauti klaiko.“

IŠNAŠOS

1,2 Ez 4, 5–6: ... tris šimtus devyniasdešimt ... keturiasdešimties dienų: simboliškai vaizduoja Šiaurės karalystės, Izraelio, ir Pietų karalystės, Judo, tremties trukmę. Asirija buvo užkariavusi Izraelį 722 m. prieš Kristų. Hebrajiškos frazės žodžiai jeme mezurecha, – t. y. tavo apgulos dienos, – turi savo skaitmeninę vertę, t. y. trys šimtai devyniasdešimt. Keturiasdešimt metų reiškia vieną žmonių kartą.

3 Ez 4, 7: ... pakėlęs nuogą ranką: neribotos jėgos simbolis.

4 Ez 4, 9–17: Pranašo elgesys vaizduoja maisto stoką Jeruzalės apgulos metu. Žmonės valgė, ką turėjo po ranka. Dvidešimt šekelių: 224–244 gramų; ... šeštadalis hino: 1, 1 litro.

5 Ez 4, 16: ... duonos ramstis: maisto tiekimas miestui. Žmogus be maisto negali gyventi, – maistas palaiko žmogų gyvą, o ramstis palaiko žmogų kelionėje. Žr. Ez 5, 16; 14, 13; Kun 26, 26; Ps 105, 16; Iz 3, 1.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.