1 Gg 2, 1: ... Šarono gėlė: turbūt narcizas, mėgstantis derlingąją Šarono lygumą, kuri driekiasi tarp Karmelio kalno ir Jopės palei Viduržemio jūrą.
2 Gg 2, 4–7: Puotos menė, saldūs stalo valgiai, sužadėtinės ir sužadėtinio glamonės ženklina jų jausmų švelnumą ir jų meilės nuoširdumą.
3 Gg 2, 7: ... gazelėmis ar laukų stirnomis: šių gyvulių greitumas ir jų žavumas bei švelni jų akių išraiška įteigia meilę. Žr. Pat 5, 19.
4 Gg 2, 8–13: Scena ūmai pasikeičia. Sužadėtinė jaučia, kad mylimasis skubinasi jos buveinės link. Pasigirsta jo balsas, kviečiantis eiti pas jį.
5 Gg 2, 14: Į sužadėtinę kreipiamasi kaip į balandę tarsi kalnų tvirtovėje – nematomą ir nepasiekiamą.
6 Gg 2, 15: Giesmės nuotrupa – atsakymas į 14 eilutės prašymą. Žr. Gg 8, 13–14.
7 Gg 2, 15: ... lapes: visa, kas gali drumsti meilės ryšį, kuris įvaizdinamas vynuogynu. Žr. 16 eilutę.
8 Gg 2, 17: ... atvės diena: vakare, kai atvės diena. Žr. Pr 3, 8.
9 Gg 2, 17: ... Betero: nežinoma vietovė – nežinomas žodis. Jis suprantamas įvairiai: kaip sunkumai, kvepalai ir atnaša. Žr. Pr 15, 7–21.