Habakuko knyga

A. DIEVO IR PRANAŠO POKALBIS

1 Ištarmė, kurią Habakukas gavo regėjimo metu.

Pranašas skundžiasi Dievui

[1]Kaip ilgai šauksiu, Viešpatie,
ir tu manęs neišgirsi?
Arba rėksiu: „Smurtas!“ –
ir tu manęs negelbėsi?
Kodėl rodai man nusikaltimus
ir žiūri į vargą?
Mane puola ir prievartauja;
vaidai kyla, barniai nesiliauja.
Įstatymas neturi galios,
teisingumas niekad nelaimi.
Sukčius apmauna teisųjį,
užtat teismo sprendimas kreivas.

Dievas atsako pranašui

[2]Pasižvalgykite po tautas, įsidėmėkite![3]
Stebėkitės ir apstulbkite!
Juk jūsų dienomis vyksta dalykas, kuriuo netikėtumėte,
jei ir būtų jums pasakyta.
Tikėk manimi! Aš išjudinu kaldėjus, –
tą žiaurią ir veržlią tautą, –
žygiuojančius per žemės platybes užimti svetimų sodybų.
Jie baisūs ir kelia klaiką;
teisę ir didybę sau jie patys nustato.
Jų žirgai greitesni už leopardus, aršesni už vilkus vakare;[4]
jų ristūnai šuoliuoja.
Jų raiteliai atjoja iš toli,
skrenda lyg aras prie maisto.
Visi joja siaubti, įbedę akis į priekį,
semia kaip smėlį belaisvius.
10 Iš karalių tyčiojasi, valdovai jiems išdaiga.
Kiekvieną tvirtovę išjuokia, –
sukasa žemių pylimą ir ją paima.
11 Tuomet pasikeičia kaip vėjas[5] ir pradingsta...
Nusižengia ir nusikalsta,[6]
nes jų Dievas yra jų pačių galybė!

Pranašas vėl skundžiasi

12 [7]Argi tu nesi nuo amžinybės,
Viešpatie, mano Dieve, mano Šventasis?
Tu esi nemirtingas!
Tu, Viešpatie, paskyrei juos teisti;
tu, Uola,[8] paruošei juos bausti.
13 Tavo akys per šventos žvelgti į pikta,
tu negali žiūrėti į nusikaltimus.
Kodėl tad žiūri į klastūnus ir tyli,
kai nedorėliai teisesnius už save ryja?
14 Kaip jūros žuvis padarei žmones,
tarsi šliužus, neturinčius valdovo.
15 Ištraukia priešas[9] juos visus kabliu, išvelka savo tinklu,
susemia juos savo bradiniu,
16 todėl linksminasi ir džiūgauja,
aukoja atnašas savo tinklui[10]
ir degina smilkalus savo bradiniui,
nes jais pagausino savo davinį, ir valgis riebus.
17 Argi taip jie ir toliau tuštins savo tinklą,
žudydami tautas be pasigailėjimo?

IŠNAŠOS

1 Hab 1, 2–4: Pranašo skundas dėl Judo karalystės visuomeninių ydų. Panašiai kaip Amosas, Izaijas ir Jeremijas, Habakukas pasmerkia savo laikotarpio nusikaltimus artimui.

2 Hab 1, 5–11: Dievas atsako į pranašo skundą, nurodydamas, kad kaldėjų imperija yra jo istorinis įrankis savo tautai bausti.

3 Hab 1, 5: Pasižvalgykite po tautas ... įsidėmėkite: Nebukadnezarui nugalėjus Egiptą 605 m. prieš Kristų, buvo aišku, kad kaldėjai nori valdyti visus Artimųjų Rytų kraštus.

4 Hab 1, 8: ... už vilkus vakare: atrodo, kad buvo manoma, jog vilkas yra aršesnis ir pavojingesnis vakaro metu, kai leidžiasi ieškoti grobio (žr. Jer 5, 6; Sof 3, 3).

5 Hab 1, 11: ... pasikeičia kaip vėjas: užkariavimai Artimuosiuose Rytuose dažniausiai būdavo užpuolimai paimti duoklei. Paprastai asirai ir kaldėjai pasitenkindavo pasodinę į sostą sau patikimą ir pavaldų karalių.

6 Hab 1, 11: Nusižengia ir nusikalsta: nors kaldėjai ir buvo Dievo bausmės įrankis, bet tai nemažino jų pačių atsakomybės už žiaurumą.

7 Hab 1, 12 – 2, 1: Atrodo, kad šis antras skundas yra dėl kaldėjų ir jų nuožmaus žiaurumo. Tačiau jis gali būti ir pirmo skundo dėl nedorų Judo gyventojų tęsinys.

8 Hab 1, 12: ... tu, Uola: senas Dievo titulas, pabrėžiantis Viešpaties galybę (žr. Ps 18, 32).

9 Hab 1, 15: ... priešas: turbūt Judo karalystės nedorėliai su karaliumi Jehojakimu, galingojo Egipto faraono Neko’o sąjungininku. Pranašas pasmerkia nuniokojimą, kurį atnešė Jehojakimo ir Neko’o bendravimas.

10 Hab 1, 16: ... aukoja atnašas savo tinklui: nedorėlis valdovas vaizduojamas gaudantis žmones tinklu. Užuomina į karo priemonių garbinimą kruvinomis aukomis.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.