1 Hab 1, 2–4: Pranašo skundas dėl Judo karalystės visuomeninių ydų. Panašiai kaip Amosas, Izaijas ir Jeremijas, Habakukas pasmerkia savo laikotarpio nusikaltimus artimui.
2 Hab 1, 5–11: Dievas atsako į pranašo skundą, nurodydamas, kad kaldėjų imperija yra jo istorinis įrankis savo tautai bausti.
3 Hab 1, 5: Pasižvalgykite po tautas ... įsidėmėkite: Nebukadnezarui nugalėjus Egiptą 605 m. prieš Kristų, buvo aišku, kad kaldėjai nori valdyti visus Artimųjų Rytų kraštus.
4 Hab 1, 8: ... už vilkus vakare: atrodo, kad buvo manoma, jog vilkas yra aršesnis ir pavojingesnis vakaro metu, kai leidžiasi ieškoti grobio (žr. Jer 5, 6; Sof 3, 3).
5 Hab 1, 11: ... pasikeičia kaip vėjas: užkariavimai Artimuosiuose Rytuose dažniausiai būdavo užpuolimai paimti duoklei. Paprastai asirai ir kaldėjai pasitenkindavo pasodinę į sostą sau patikimą ir pavaldų karalių.
6 Hab 1, 11: Nusižengia ir nusikalsta: nors kaldėjai ir buvo Dievo bausmės įrankis, bet tai nemažino jų pačių atsakomybės už žiaurumą.
7 Hab 1, 12 – 2, 1: Atrodo, kad šis antras skundas yra dėl kaldėjų ir jų nuožmaus žiaurumo. Tačiau jis gali būti ir pirmo skundo dėl nedorų Judo gyventojų tęsinys.
8 Hab 1, 12: ... tu, Uola: senas Dievo titulas, pabrėžiantis Viešpaties galybę (žr. Ps 18, 32).
9 Hab 1, 15: ... priešas: turbūt Judo karalystės nedorėliai su karaliumi Jehojakimu, galingojo Egipto faraono Neko’o sąjungininku. Pranašas pasmerkia nuniokojimą, kurį atnešė Jehojakimo ir Neko’o bendravimas.
10 Hab 1, 16: ... aukoja atnašas savo tinklui: nedorėlis valdovas vaizduojamas gaudantis žmones tinklu. Užuomina į karo priemonių garbinimą kruvinomis aukomis.