1 Iš 25, 5: ... delfinų oda: pažodžiui tehašim oda. Žodžio tehašim prasmė nėra aiški. Spėjama, kad tai buvo jūrų gyvūno vardas. Septuagintoje ir Vulgatoje tehašim verčiama žodžiu mėlynas.
2 Iš 25, 17: ... malonės sostą: pažodžiui turima omenyje dangtį, bet dėl jo ryšio su Permaldavimo dienos apeigomis Skrynios dangtis siejamas su malone. Žr. Kun 16, 14–19.
3 Iš 25, 18–20: ... kerubai: turbūt atrodė kaip sparnuoti liūtai su žmogaus pavidalo galvomis. Kerubai išskleistais sparnais viršum Skrynios buvo nematomo Viešpaties sostas. Žr. Ps 80, 2. Kerubai šiek tiek skirtingai, bet išsamiau, aprašomi 1 Kar 6, 23–28; 2 Kr 3, 10–13.
4 Iš 25, 25: ... briauną: turbūt žemai prie aslos stalo kojoms sutvirtinti. Taip vaizduojamas auksinis Herodo šventyklos stalas Tito vartų reljefe Romos forume.
5 Iš 25, 29–30: Lėkštėse buvo laikoma Artumo duona – šventoji duona, kuri kas šabą buvo padedama ant stalo kaip atnaša Dievui ir vėliau kunigų suvalgoma. Smilkalais buvo pabarstoma duona. Žr. 24, 5–9. Atnašų vynas buvo pilamas iš ąsočių ir dubenų. Šie visi indai buvo ant paauksuoto stalo.
6 Iš 25, 33: Žvakidės kotas, kaip ir jos šakos, buvo išpuoštas panašiai. Puošmenys ant kiekvienos žvakidės šakos buvo turbūt taip išdėstyti, kad vienas buvo šakos viršūnėje, o kiti du vienodai nuo kits kito atskirti žemiau ant šakos. Galvutės – taurelės pavidalo žiedo sėklinė.
7 Iš 25, 34–35: Žvakidės kotas turėjo keturis puošmenis. Vienas jo viršūnėje, o kiti trys žemiau kiekvienos iš koto išeinančios šakų poros.
8 Iš 25, 37: Lempos, regis, buvo laivelių pavidalo, su dagtimi viename gale. Galas su dagtimi buvo atsuktas į žvakidės priekį.
9 Iš 25, 38: ... padėklai: maži indai dagčių išdagoms.
10 Iš 25, 39: ... aukso talentas: 34,2 kg.