Tyras ir Sidonas
23 1 [1]Ištarmė Tyrui:
Taršišo laivai, vaitokite,
nes jūsų uostas sugriautas!
Tą žinią gavo jie iš Kitimų[2] krašto grįždami.
2 Nutilkite, pajūrio gyventojai,
jūs – Sidono pirkliai,
kurių įgaliotiniai perplaukė jūrą
3 ir skrodė vandenis plačius.
Jums pajamas davė Nilo pjūties derlius –
Šihoro[3] grūdai, –
pardavinėjote juos tautoms.
4 Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje,
nes jūra[4] sako: „Aš nesiraičiau iš skausmo, –
negimdžiau, sūnų neauginau, dukrų neauklėjau.“
5 Net egiptiečiai, išgirdę apie Tyro likimą,
bus baimės pritrenkti.
6 Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio gyventojai!
Kelkitės į Taršišą!
7 Ar tai jūsų puikusis miestas, senų senovėje įkurtas?
Ar tai tas,
kurio kojos vedė jį į tolimas šalis įkurti savo nausėdijų?
8 Kas šitaip lėmė Tyrui, dalintojui karūnų,
kurio pirkliai yra kaip valdovai,
o verteivos – kaip žemės didžiūnai?
9 Galybių Viešpats lėmė,
kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas,
nužemintas visų žemės didžiūnų išdidumas.
10 Plauk į savąjį kraštą, Taršišo laive, – tau uosto nebėra.
11 Savo ranką Viešpats ištiesė virš marių,
išgąsdino karalystes ir paliepė,
kad būtų sugriautos Kanaano tvirtovės.[5]
12 Ir jis tarė: „Nebedžiūgausi daugiau,
mergele, Sidono dukra, esi patekusi priespaudon.
Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą,
ir ten tu neturėsi ramybės.
13 [6]{Kaldėja – ne Asirija buvo ta tauta, kuri užsimojo
Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Kaldėjai
statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro
rūmus ir miestą pavertė griuvėsiais.}
14 Taršišo laivai, vaitokite,
nes jūsų uostas yra sunaikintas!
15 Nuo tos dienos Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų,[7] – kiek karaliaus amžius tveria. Pasibaigus septyniasdešimčiai metų, su Tyru bus, kaip giesmėje giedama apie patvirkėlę:
16 Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!
Gražiai skambink, išdainuok visas savo dainas,
kad jie tave galėtų prisiminti.
17 Ateityje, po septyniasdešimties[8] metų, Viešpats aplankys Tyrą. Šis vėlei imsis kekšės amato ir su visomis žemės karalystėmis ištvirkaus.
18 Bet jo prekės ir kekšės uždarbis priklausys Viešpačiui kaip šventos atnašos.[9] Jos nebus kraunamos į sandėlius ar taupomos, bet bus duodamos tiems, kurie gyvena Viešpaties artumoje, kad jie turėtų sočiai pavalgyti ir puošniai apsirengti.
