IŠNAŠOS

1 Iz 28, 1: Efraimas: Izraelis – Šiaurinė karalystė. Jos sostinė Samarija buvo pastatyta ant kalvos. Pranašui ji atrodo lyg įtaigus išpuikos vainikas, puošiantis pasigėrusio Izraelio – Šiaurinės karalystės galvą.

2 Iz 28, 2: Drąsų galiūną: Asiriją.

3 Iz 28, 9–10: Žodžiai tų, kurie šaiposi iš pranašo. 10 eilutė pačiu savo skambesiu hebrajų kalba išreiškia pašaipą. Pamėgdžiojama tai, ką pranašas sako, tarsi jis kalbėtų kaip mikčiojantis vaikas: Zav lazav, zav lazav, kav lakav, kav lakav, ze’er šam, ze’er šam. Bet 13 eilutėje Dievas pakartoja šiuos žodžius nepaprastai rimtai, dėdamas juos į pergalingos Asirijos kareivių burną.

4 Iz 28, 11: Dievas atsakys pašaipūnams ir apgins Izaiją. Svetima kalba: kalba, kuria kalbėjo Asirijos kareiviai.

5 Iz 28, 15. 18: Sandora su mirtimi ir sutartis su Šeolu: sąjungos su svetimomis imperijomis – Egiptu ir Babilonija, – norint išvengti sunaikinimo.

6 Iz 28, 15: Mele radome prieglaudą... apgaulėje slėptuvę: pasitikėjimas žmonėmis bei imperijomis pasirodo apgaulingas, nes nepadeda išvengti siaubą keliančios nelaimės.

7 Iz 28, 16: Akmuo Sione: tikras ir patikimas išganymo pagrindas, Dievo pažadėtas Dovydo dinastijai. Žr. Iz 7, 13–16; 9, 1–6. Naujasis Testamentas aprašo pažado išsipildymą Kristuje. Žr. 1 Pt 2, 6–8; Rom 9, 33; 10, 9–13. Kertinis akmuo: tikras ir patikimas išganymo pagrindas, Izraelio atmestas Izaijo laikais, rado pilnatvę Kristaus asmenyje. Žr. Mt 21, 42; Lk 20, 17; Apd 4, 11; Rom 9, 33; 1 Pt 2, 7.

8 Iz 28, 18: Nuožmusis tvanas: Asirijos proveržis į Judo karalystę. Žr. Iz 8, 7–10.

9 Iz 28, 21: Perazimų kalnas... Gibeono slėnis: vietos, kur Dovydas nugalėjo filistinus. Žr. 2 Sam 5, 20. 25; 1 Kr 14, 11. 16.

10 Iz 28, 23–29: Artojo išmonė ir įgūdžiai turi savo ištaką Dieve ir atspindi Dievo elgesį su savąja tauta. Dievas elgiasi išmintingai, skirdamas dėmesį jos auklėjimui pagal savo planą istorinių aplinkybių žaizdre.

SĄSAJOS