Teisingumo karalystė
32 1 Štai karalius, kuris pagal teisumą viešpataus,
ir didžiūnai, kurie valdys pagal teisingumą.
2 Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo,
prieglobstis nuo audros.
Jie bus lyg vandens srovės dykumoje,
kaip milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.
3 Tuomet akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,
ausys tų, kurie girdi, bus klusios.
4 Silpnadvasių širdis išmoks suprasti,
švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai.
5 Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu,
sukčiaus garbingu niekas nebevadins.
6 Paikasis kalba vien kvailystes,
jo širdis piktų sumanymų pilna:
elgtis nedorai, kalbėti prieš Viešpatį klaidingai,
alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti.
7 Sukčiaus suktybės – blogos,
jisai galvoja vis, ką pikta padaryti,
kaip melu vargšus prapultin įstumti,
neleisti beturčiams teisybės ieškoti.
8 Bet kilnusis visados gero ieško, –
dėl gerų siekių galvą deda.
Jeruzalės moterys
9 Kelkitės, nerūpestingos moterys, ir išgirskite mano balsą,
dukterys, pasitikinčios savimi,
atidžiai klausykitės mano žodžio!
10 Nors nūn jūs patenkintos savimi,
bet ateinančiais metais drebėsite.
Vynuogių rinkimo nebus, – pjūtis be derliaus!
11 Drebėkite, nerūpestingosios!
Baisėkitės, tikros dėl savęs!
Nusirenkite nuogai,
tik strėnas prisidenkite juosta,
12 muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų,
dėl derlingų vynmedžių,
13 dėl manosios tautos žemės, –
apžels ji erškėčiais ir usnimis, –
dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu
išdidžiai besilinksminančiame mieste.
14 Rūmai[1] ištuštėję liks,
o ūžmo miestas bus tuščias.
Tvirtovės kalnas
ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete, –
smagia vieta laukiniams asilams,
ganykla kaimenėms.
15 Bet kai tik iš aukštybių Dvasia[2] bus išlieta ant mūsų,
tada dykuma pavirs sodais,
o sodai suvešės kaip miškas.
16 Tada dykumoje apsigyvens teisingumas,
o teisumas soduose įsikurs.
17 Teisumo poveikis bus taika,
o teisumo vaisius – ramybė ir apsauga,
amžiais tverianti.
18 Mano tauta taikos buveinėje gyvens,
saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse.
19 {Miškas nugrims į pražūtį,
kai miestas bus niokojamas.}[3]
20 Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės,
savo asilams ir jaučiams leisti laisvai bėgioti!
