35 1 Pradžiugs[1] dykuma ir tyrlaukiai,
krykštaus pražysdama dykvietė.
Kaip lelija
2 jinai žydėte sužydės
ir džiūgaute džiūgaus laiminga.
Jai suteikta bus Libano šlovė,
Karmelio ir Šarono didingumas.
Jie Viešpaties šlovę matys, didingumą mūsų Dievo.
3 Duokite jėgų pavargusioms rankoms,
paremkite drebančius kelius,
4 sakykite tiems, kurių širdis baiminasi:
„Būkite stiprūs! Nebijokite!
Štai jūsų Dievas, – kerštas ateina!
Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų išgelbėti.“
5 Tada atmerktos bus akliesiems akys,
atvertos kurtiesiems ausys.
6 Tada raišasis šokinės tarytum elnias,
dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis.
Dykumoje ištrykš vandens srovės,
tyrlaukiuose tekės upės.
7 Išdeginti smėlynai ežeru pavirs,
ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens.
Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė,
žaliuos nendrės, žels meldai.
8 Ir vieškelis ten eis.
Jis bus vadinamas šventuoju Keliu.
Kas netyras, negalės juo eiti,
ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo žengia.
9 Nebus ten jokio liūto,
joks plėšrus žvėris juo nesibastys, –
nė vieno jų ten neužtiksi.
Juo keliaus tik atpirktieji.
10 Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš
ir įžengs į Sioną su giesme,
amžinu džiaugsmu vainikuoti.
Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks,
pasibaigs vargas ir liūdesys.
