4 Septynetas moterų[1] nusitvers vieną vyrą tą dieną, šaukdamos: „Savo pačių maistą mes valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik išvaduok mus nuo gėdos!“

Mesijinė Atžala

Tą dieną
Viešpaties atžala[2] bus graži ir šlovinga,
o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė.
O tas, kuris išlikęs Sione,
ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, –
visi, kurie įrašyti gyventi[3] Jeruzalėje,
bus vadinami šventaisiais.
Kada Viešpats plaus
nuo Siono dukrų puvėsius,
skalaus ugnies ir teismo vėtra
Jeruzalės gatvių kraujo dėmes,
tada Viešpats užleis virš viso Siono kalno
ir virš jo sueigų vietos
dienos metu debesį ir dūmus,
o nakčia – ugnies liepsnų žėresį.
Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga:
paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros,
prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.

IŠNAŠOS

1 Iz 4, 1: Septynetas moterų... vienas vyras: karas sunaikina vyrus, moterys pasmerktos gyventi kone be vyrų. Moterys veržiasi ištekėti ne tam, kad rastų šeimos užuovėją, bet kad išvengtų gėdos likti bevaikės.

2 Iz 4, 2: Mesijinė Atžala: Dievo palaima apskritai ir jos viršūnė – Mesijas. Žr. Jer 23, 5; Zch 3, 8; 6, 12.

3 Iz 4, 3: Įrašytas gyventi: Dievo išrinktųjų knygoje. Žr. Iš 32, 32.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.