4 1 Septynetas moterų[1] nusitvers vieną vyrą tą dieną, šaukdamos: „Savo pačių maistą mes valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik išvaduok mus nuo gėdos!“

Mesijinė Atžala

2 Tą dieną
Viešpaties atžala[2] bus graži ir šlovinga,
o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė.
3 O tas, kuris išlikęs Sione,
ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, –
visi, kurie įrašyti gyventi[3] Jeruzalėje,
bus vadinami šventaisiais.
4 Kada Viešpats plaus
nuo Siono dukrų puvėsius,
skalaus ugnies ir teismo vėtra
Jeruzalės gatvių kraujo dėmes,
5 tada Viešpats užleis virš viso Siono kalno
ir virš jo sueigų vietos
dienos metu debesį ir dūmus,
o nakčia – ugnies liepsnų žėresį.
Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga:
paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros,
prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.

IŠNAŠOS

1 Iz 4, 1: Septynetas moterų... vienas vyras: karas sunaikina vyrus, moterys pasmerktos gyventi kone be vyrų. Moterys veržiasi ištekėti ne tam, kad rastų šeimos užuovėją, bet kad išvengtų gėdos likti bevaikės.

2 Iz 4, 2: Mesijinė Atžala: Dievo palaima apskritai ir jos viršūnė – Mesijas. Žr. Jer 23, 5; Zch 3, 8; 6, 12.

3 Iz 4, 3: Įrašytas gyventi: Dievo išrinktųjų knygoje. Žr. Iš 32, 32.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.