4 1 Septynetas moterų[1] nusitvers vieną vyrą tą dieną, šaukdamos: „Savo pačių maistą mes valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik išvaduok mus nuo gėdos!“
Mesijinė Atžala
2 Tą dieną
Viešpaties atžala[2] bus graži ir šlovinga,
o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė.
3 O tas, kuris išlikęs Sione,
ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, –
visi, kurie įrašyti gyventi[3] Jeruzalėje,
bus vadinami šventaisiais.
4 Kada Viešpats plaus
nuo Siono dukrų puvėsius,
skalaus ugnies ir teismo vėtra
Jeruzalės gatvių kraujo dėmes,
5 tada Viešpats užleis virš viso Siono kalno
ir virš jo sueigų vietos
dienos metu debesį ir dūmus,
o nakčia – ugnies liepsnų žėresį.
Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga:
paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros,
prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.