LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Iz 50, 1: Pranašas atsako į tremtinių skundą, kad Dievas juos visiškai apleido, parodydamas, kad jų nuodėmės atvedė juos į tremtį. Kadangi skyrybų rašto nebuvo, ryšys tarp Viešpaties ir jo tautos nėra nutrauktas. Ilgainiui Viešpats išvaduos savo tautą.
2 Iz 50, 2: Izraelio pasitikėjimas Dievu silpnas, – netikima Dievo pažadu išvaduoti iš tremties.
3 Iz 50, 4–11: Trečioji Viešpaties Tarno giesmė: Tarnas kalba 4–9 eilutėje, o Dievas bara žmones už neklusnumą 10–11 eilutėje.
4 Iz 50, 5: Tarnas neatsisako vykdyti jam Dievo duotą užduotį.
5 Iz 50, 6: Noriai priima užgaulę ir mušimą. Rauti barzdą: didelė užgaulė.
6 Iz 50, 10–11: Žmonės, užuot pasitikėję Dievu ir jo Tarnu, sudarinėja planus, vedančius juos į pražūtį.